bet tyka
rėkia garsiau nei rūdimis
apnikta kanopa
vaitojantis
vežimo rato stipinas
ir visi mainantys kailius
iš kailio
besinerianti raidė
saldžiaburnis kablelis daigas kab
lelis lėlės ir piktas idiotas
sutrupantys į vakaro pusę
dabar tamsos gniutulas gerklose
spygliuotos vielos
pančiai nerūdijantys
sparčiau nei
blunkantis
bet vos įžiūrimas
pažadas sugrįžti