Kūrinys publikuotas dirbtuvėse >>
frazė iš: neberijus Dvasioje, atmintyje busk, kartu prisimindamas ką ne kartą tau kalbėjom
- ar mes paplūdimyje Setai?
šalia mėtosi plastmasinio katerio nuolaužos ir katės ekskrementai.
- kaip pažiūrėsi. yra smėlis ir nėra saulės.
- bet juk saulę galima nupiešti smėlyje.
- bet polėkio nenupieši Rodakina.
Rodakina kapsto smėlį ieškodama sausainių trupinių ir polėkio. iškasa saldainio popierėlį. blizganti kregždutė. suglamžytais sparnais.
- turi galvoje nėra bangos? kuri nuneštų.
- kam neštis jei nežinai kur.
- bet juk galima skraidyti šiaip sau. savo malonumui. lyg saulę atrijus. lyg lietų rieškučiomis gaudytum.
Seto viduriuose tamsu. iš tamsos saulės neatrysi. peiliuku drožia jaunaties pjautuvą. pjautuvo skros tamsos maršką. dulkės pabirs. tuom kart smeigia mėnulį į smėlį ir borto lentoje rėžia S + R. nubraukia S raidę. kiek pagalvojęs nubraukia ir R. lieka vieni pliusai.
- o mes šiapus ar anapus borto Setai?
- priklauso nuo to ar labai nori ištrūkti.
- ar galima norėti ištrūkti jei nežinai kur skristi?
- visada gali norėti sugrįžti atgal.
- bet juk atgal neegzistuoja. atgal yra kaip kirvarpos skylutė mediniame dantyje. tuštuma neprimenati gyvasties spurdėjimo.
- tada išeitų Rodakina kad lieka tik bortas.
- betgi iš kur šitas smėlis?
- smėlis būtų stiklas atgal. jei nebūtų borto. jei nebūtų borto matyčiau tave kiaurai. kolibriu delne plazdančią.
- bet bortas yra Setai. bortas yra. ir man atrodo kad mes atskridome į smėlio dėžę. ir plastmasinės tanketės mus apšaudė tuštumos šoviniais. dėžė mus nugalėjo.
- o juk turėtų būti kažkas giliau. kur nėra bortų. o jeigu įnertume. o jeigu įnėrę sužinotume kad visada buvo kur kristi...
- gerai Setai. tik prieš nerdami į kvarco prozą padarykime gilesnį įkvėpimą.
iš smėlio lėtai dygsta plastmasinių kastuvėlių kotai. šiek tiek giliau nardo dvi kolibrių sielos. neturinčios bortų. nekvepiančios nektaru.