bet tyka
rėkia garsiau nei rūdimis
apnikta kanopa
vaitojantis
vežimo rato stipinas
ir visi mainantys kailius
iš kailio
besinerianti raidė
saldžiaburnis kablelis daigas kab
lelis lėlės ir piktas idiotas
sutrupantys į vakaro pusę
dabar tamsos gniutulas gerklose
spygliuotos vielos
pančiai nerūdijantys
sparčiau nei
blunkantis
bet vos įžiūrimas
pažadas sugrįžti

grįžtu į kom.
pažadu būti
bjaurus

svilėsiais
angelo sparno

laikas susisuka į eilė
raščio skiautę ir skliautuose
madonos sūpuoja
neišnešiotą raidę šypsodamos
sumuštos moters graudulingumu
bei davinčių
troškimu skraidyklei
nulipdyti uodegą uodeguotieji
tebūna priskirti nelabiesiems nelabieji lai
apsimeta madonomis
madonos lai nedėvi žanopoliogotjė
liemenėlių lai liemenėlės
atsisuka
į raidę

tai ką nujaučiu jau
pradeda
nusišnekėti

ne personažas

nusipurtau skruzdę
vis užropoja ale
ir atkaklumas mat
iki ketvirto
sprigto
po to vėl
nuo minus 1 pradedu skaičiuoti
...................................................
skruzdės vaiduoklis per sprigtą
nutolina
begalybės ribą

verkia žodis
raidei manyje
neprigijus

~

aš nemačiau to ženklo
jokios pranašystės
sulysęs sapnas rangosi
apie bevardį pirštą
lakštingalos skeletas
besivaržantis pragysti
tą rytmetį kai tyliai
mes numirštam