Ecce homo!

Artimu žmogui ir žmoniškumui stiliumi nuoširdžiai atspindėtas sovietinių laikų visuomenės gyvenimas, atskleistos to gyvenimo piktžaizdės, nusakytos žmogaus būvio einamosios ir buvusios problemos.

Ją palydėjo ir Persefonė.

Įdaiktinti eilėraščiai, arba įeilėraštinti daiktai su daugybe galimybių.

Ar pavykęs debiutas?

Poetų kalvės šnipštas.

Neitin filosofinės ar poetinės mintys išdėstytos eiliuota forma. Gyvenimo patirtis, abejonės, ilgesys, kalambūriniai pamąstymai, tarsi jo gyventas laikmetis nebūtų raudonas nuo nekaltai nužudytų žmonių kraujo.

Stotys: atlikta.

Nauji tekstai, naujas požiūris. Nauja poezija.

Kapinių estetika.

Eina garsas mūs Tėvynėj...

Turistinius kelionių įspūdžiai ir mergaitiškos mirties impresijos.

Žmogaus santykiai su gamta. Laikinumo ir amžinumo filosofija.

Ryškiais poetiniais potėpiais ir filosofiniais apibendrinimais išreiškiama nelaimingojo ir apvilto Medžnūno meilė gražuolei Leili. Pinamas sudėtingas nelaimingo žmogaus jausmų pasaulis.

Knyga kaip tetarališkas mostas.

Viena iš daugelio, bet vienintelė.

„Eilėraščiai yra mano terapija“

Tikras lietuviškas „siuras“

Apie gyvenimą ir mirtį.

Vytauto P. Bložės eilėraščių knyga „Papildymai“