Niekaip negaliu žiūrėti to "Naujojo popiežiaus". Toks glamūrinis, puikybe persmelktas filmas. Per TV sakė viena teologiją išmananti (bent jau taip buvo pristatyta) moteris neva Paolo Sorentino genialus režisierius. Kiek tai glamūras, puikybė, seksualumas, intelekto mandrybės, gal ...čia gal jis ir  pasiekęs aukštumų.  Bet ar tai reikalinga ? Man to visai nereikia . Daug mieliau eisiu žiūrėti  "Muzikos garsus"....  O šitą nebent iš smalsumo, bet tik ne širdžiai, ne katarsiui...

Abu nabagai, ir aš ir katinas, abiem ta pati liga

Le monde est rempli de bonnes personnes. Si vous n' en trouvez aucune devenez-en une!"
Pasaulis pilnas gerų žmonių, jeigu tokių nerandate, būkite vienu iš jų!
Michel Audiard, režisierius ir scenaristas

Bjauru, tikrai bjauru, aplink Gedimino prospekto liepas suręsti kažkokie šulinio rentiniai, sugadintas toks jaukus buvęs vaizdas, kaip jie ir nepavargsta, tie bjaurotojai, reikėjo gi ir nemažai lėšų, kad padirbtum tuos aptvarus, gal ten kiaules šers? Tokie jau tie aptvarai iššaukiantys,  vos ne "impozantiški". Nejaugi pas mus nėra menininkų? Ar čia savivaldybės išpūsta didingumo manija?

For allways

Hileris Belokas (1870-1953) anglų rašytojas, istorikas ir politinis veikėjas
Kinų nelyginių skaičių litanija.
Novenai

7. Devyni draudimai vaikščiojančiam mieste: nebumbėti panosėje, neatsitrenkinėti į praeivius, nemojuoti lazda, nepereidinėti gatvės susimąsčius, nevengti pasisveikinimų, nesiginčyti su valdžios atstovais, nepirkti nereikalingų prekių, nenusisukti nuo godžių skurdžių žvilgsnių, kreipti dėmesį į ant asfalto gulinčias smulkias monetas

Prisiminiau savo dėdę Petrą, tik neprisimenu tiksliai, atrodo Brežnevo laikais, o gal ir dar anksčiau, vasario 16 d. iškėlė trispalvę Anykščių rajono Užubalių kaime. Atvyko milicija, aišku... ir jis su jais susimušė, Dievulėlį, šiaip labai švelnus žmogus.. Kelias į psichiatrinę, aišku... Ir jau visam gyvenimui... O dabar į psichiatrinę nereikia dėl to eiti, tikrai..Ir dabatr darosi gaila tų, kurie eina į psichiatrinę arba nenuėję į ją gyvena su visiškai aptemusiu protu, gailėdami sovietinių laikų, plaunamais smegenimis, žinote kieno... Gyvenu Naujojoje Vilnioje, kur yra nemažai ateivių iš mūsų kaimynės, o kad ir gimusių čia, ir kurie nemoka nei mūsų kalbos, nei nežino mūsų kultūros... Bandžiau kalbėtis su dviem tokiomis kaimynėmis, kurių viena pasakė, kad ji moka prancūzų k. (nors, tiesą sakant, abejotina, nes tais laikais numanau kaip mokė užsienio kalbų mokyklose) ir jai lietuvių k. nereikia...  Nuoširdžiai kalbant, gaila tokių žmonių, kaip jie save skriaudžia ir kaip apriboja, savo tamsybėse... Tikrai turėtų jaustis labai čia svetimi, juo labiau, kad daug mūsų jaunimo rusų kalbos jau nebemoka, ir tai mano kaimynei "prancūzakalbei"  ligoninėje prireikė vertėjo, kad susikalbėtų su jaunu chirurgu... Tiesą sakant yra čia ir vienas kaimynas lietuvis, kuris kartais, kai išeinu laisvai, kaip namuose, nes čia gi, po šimts, mano namai, pradeda su manim kalbėti rusiškai...
Sveikinimai visiems su vasario 16-ta!

Nugirdžiau savo Gudrutį valerijonais, Valentino dienos proga... Cha cha... Būkit pasveikinti tie, kurie turite ką pasveikinti, o kas neturite ko paveikinti ir nebuvot pasveikinti... Tegul tai bus ne katinas...  O jau vasario 16-tą  - tai jau visiems visiems, būkit palaiminti

Tvarkingai užlaikyti.... ar čia labai senamadiškas pasakymas?

Nichita Stănescu
Niekieno namuose

Niekieno namuose pasiguldžiau
drugelį ir vorą.

Nebesidauginkite – sušukau jiems;
maitinkitės spinduliais!

Drugeli tu, sapnuok ovalus!
Vore tu, sapnuok apie skaičių septyni!

Niekieno namuose pasidėjau
žalias skausmo žvaigždes, į skausmą,
ir orą, kurį dar turiu,
į akmenų kvėpavimą pasidėjau.

Man šuniška nuo katės
ir taip karšta nuo sušalimo,
kaip man nebuvo niekada!
Niekieno namuose
išbraukiau pats save
su aštriabriaune kempine.