Niekada nesitikėk, niekada neprisiimk, niekada neklausk ir nereikalauk. Jei taip yra skirta, taip ir nutiks.

Vos nepasidaviau

https://www.instagram.com/tv/CFfTY_JDMl4/?utm_source=ig_web_ copy_link

Ketinimai kačių yra apvalūs, murkiantys, ir nagiukai išlenda, jei nepaplaukiui... sektinas pavyzdys kai kada...

You are my butterfly, the beautiful part of me that makes my world whole.
You are nature because everything revolves around you,Love of my life,
The Angel in my world,
My heart is open to you.
It will remain your home forever.
I love you, dear.
Your name is a word of hope.
Your love is all I need.
Your world is my world,
Your hell is my hell for we are one. Together, forever.

Krinta - taip lėtai, ramiai, su šypsena,
Kerėtojo lazda apaugo samana.
Žydros akys juodais apskritimias - ne,  įsiurbiaančiai juodai rudos, skandina, skandina,
mėnulio mėlis nupūstas varnų,
lizde perisi geniukas,
apsisapnuok, apsisparnuok,
bet tyko katė - vos vos juntamas judesys, vos vos apčiupiamas slysta
delno paviršiumi, braukiasi...
dar neapsireikši

Turiu tik praeitį ir tik ateitį.  Negyvendama dabartyje. Tai, ką duoda kaita...nusivylimai, atrodo, pažįstamais žmonėmis ir naujai įeinantys į gyvenimą. ..  Brėkštanti aušra... ir Apvaizda nuves  temn kur reiks...

Radau apie Adomą Mickevičių:
Danų kritikas Georg Brandes A. Mickevičiaus kūrinius laiko "Sveikesniais" už Byron, Shakespeare, Homer, ir Goethe.

Vilnių pasiekiau antros dienos vidury. mano studijų mmiestą supo  miškas ir kalvos, bokštus aukštino kaitri birželio saulė. Atvykau iš rytų, todėl liepęs sustabdyti arklius išlipau prie Aušros vartų nusilenkti Mergelei Marijai, dėkodamas už atrastą meilę ir prašydamas, kad ji mano kelius kreiptų teisinga linkme. Moteriškumas, prie kurio turėjau laimės prisiliesti prieš kelias dienas, privertė mane atgimti, nusimesti naštą, lenkusią prie žemės ir neleidusią patirti gyvenimo džiaugsmo. Moteriškumas yra didelė galia, turinti alcheminių savybių.  Dulkes jis gali paversti auksu, prie jo prisilietęs gali nusimesti balastą, atgimti kaip feniksas iš pelenų. Už patirtą šviesą, už šilumą, uir atgautą sakralumą dėkojau Mergelei Marijai. Ant Aušros vartų fasado  trikampio akies pavidalu buvo pavaizduotas Dievas.  Nuo jo dvelkė ramybė. Pradėjau mąstyti, kad moterišku,as yra Dievo įrankis šventumui skleisti. Dievas yra perdaug absoliutus, per daug nepasiekiamas, tačęiau jo Motina sušvelnina šį absoliutumą, yra tarpininkė tarp Jo ir žmogaus. Marilė įasmenino visus mano Dievo ieškojimus. Ji tapo tiltu  tarp mdieviškumo ir  manęs bei mano žmogiškumo. Buvau pasirengęs gerti jos šviesą, žinodamas, kad ji skleidžia  Jo šviesą.

Tavo širdies gyvenimas - ilga ir labai rami upė, tačiau  kartais ji pajuda ir nuneša kitur, kur esame šiąnakt. Ir  tu sakai:"nepaisant nervinimosi (turbūt kad tai mano, o gal kartu ir tavo?), leisk man įeitii į tavo širdį ir suteikti švelnumo mūsų ateičiai".

Ir kaip aš ligi šiol galėjau be tavęs? Aš nebeturiu draugų, (išskyrus vieną), nes keičiuosi, negrįšiu , negrįšiu atgalios, kaip ir tu sakei, kad negrįši... Užsidaryti namie, sulėtėti, kvėpuoti ir suvokti savo kūno potyrius ir per tai vėl į sielą, bet dabar jau užtikrintai, nurimus, į jos pilnatvę, harmoniją, į tobulybę, kur šviečia Dievo šviesa, į meilės visagalybę.