Augustinas Dainys "Angelofilai

Vilnių pasiekiau antros dienos vidury. mano studijų mmiestą supo  miškas ir kalvos, bokštus aukštino kaitri birželio saulė. Atvykau iš rytų, todėl liepęs sustabdyti arklius išlipau prie Aušros vartų nusilenkti Mergelei Marijai, dėkodamas už atrastą meilę ir prašydamas, kad ji mano kelius kreiptų teisinga linkme. Moteriškumas, prie kurio turėjau laimės prisiliesti prieš kelias dienas, privertė mane atgimti, nusimesti naštą, lenkusią prie žemės ir neleidusią patirti gyvenimo džiaugsmo. Moteriškumas yra didelė galia, turinti alcheminių savybių.  Dulkes jis gali paversti auksu, prie jo prisilietęs gali nusimesti balastą, atgimti kaip feniksas iš pelenų. Už patirtą šviesą, už šilumą, uir atgautą sakralumą dėkojau Mergelei Marijai. Ant Aušros vartų fasado  trikampio akies pavidalu buvo pavaizduotas Dievas.  Nuo jo dvelkė ramybė. Pradėjau mąstyti, kad moterišku,as yra Dievo įrankis šventumui skleisti. Dievas yra perdaug absoliutus, per daug nepasiekiamas, tačęiau jo Motina sušvelnina šį absoliutumą, yra tarpininkė tarp Jo ir žmogaus. Marilė įasmenino visus mano Dievo ieškojimus. Ji tapo tiltu  tarp mdieviškumo ir  manęs bei mano žmogiškumo. Buvau pasirengęs gerti jos šviesą, žinodamas, kad ji skleidžia  Jo šviesą.