Tu panorėk pamilti Žemę:
Tegu Dangus tą galią lemia.
Mylėti- skambesys dangaus.
Šalia plasnoja debesėliai,
Ir slapstosi beržų šešėliai
Nuo tavo žvilgsnio įžūlaus.

Žaroj įsižiebė palaukė.
Tave vis Meilė tebešaukia,
Tik kažkodėl neišgirsti...
Tavęs dar Meilė tebelaukia,
O laikas plaukia, laikas plaukia.
... Ir vėl tu viską pamiršti...

Manęs nėra, nes net ir sau
Nepriklausau.

Taip buvo...