Vanagai į kelionę šaukė
pasiklydau keliuose
ketinu pamiršti
ką išgyvenau su tavimi:
Liaukis mokyti
neatrasti tikrųjų gerybių
pastovumas kur karaliauja
stabilumas valdo
sveikas protas juokiasi.
Širdis tik apsąla
aš žinau
nuo švelnumo
gimti iš naujo
kviesdama amžinus vaikus
neišsipildžiusio gyvenimo beprotybės apoteozėje.


Violita





