Senoji dilema

Šventas Petras svarstė ir dvejojo:
Kur dėti naujai atvykusį – į pragarą
ar į Edeną?

Tikrai
Naujai atvykusysis šventajam buvo tikras galvos skausmas,
vos tik  pareiškė:

Tiesa man brangi,
ją apginsiu
tačiau lygiai  taip pat dar noriu, kad
ir Platonas draugu mano liktų…

Ar vertas dėmesio toks vertimas?  Autorius mane prašė išversti, tik kažin, ar pajėgiu. .. Kaip jūsų nuomone, ar verta bandyti versti, ar parašyti autoriui: atsiprašau, nepajėgsiu jums padėti...

Labas rytas, suraitytas sumazgytas, apsireiškia kaip paprastas rytas, o yra nematytas.

Gerai, vaike, gerai,
Groki Bajane,
Tegul liejas džiaugsmas laisvai
Stovint prie meilės vulkano...

Ačiū, kad esate... Jūs taip man reikalingi...

Ačiū, jau mano protas šviesėja, skaidrėja,  ačiū, už viltis kad pasveiksiu pagaliau, nes meilė yra negailestinga ir kaip ji mane prikankino, ir neaišku ar visa tai buvo tik didelė iliuzija, bet taip nuspręsta buvo iš aukščiau,  tokia apvaizdos valia, dabar belieka tik melsti ir drįsti ....

Mados  turtingus žmones padaro vargšais... (prancūzų patarlė)

Nieko nedaryk prieš savo sąžinę, net jeigu valstybė to reikalautų  A. Einšteinas

Proto užtemimas: Septyni septyniolikos metų vaikai nuėjo į mišką pasiimti sapnų pasagos buvo ta pasaga nuo žirgo balto, ant kurio jojo mano princas  – Katinas gelbėt iš demonų belaisvės
Kėliausi laiminga, mano šilas ,  saulė  sujaudino,
mane suraišiojo grandinėm negeros dvasios,
kad jas kur kurpalius nujotų,
eiki mergele pas bobelę,
šluota padėta patvory gal dar reikia?
Ir pasaga kam?

Hey, kaip jūs ten, Wayfey? Ar Weyfey? tiksliai nebeprisimenu...

Nuoširdžiai atsiprašaum, kad sutrikdžiau jūsų  komfortišką būseną, kam bus skirta tas supras, ir tas išgirs ir paregės, o tie jkiauklės , kuriems leidom valgyti mūsų perlus, teg apsijuokia prieš visą pasaulį..