Mano draugas prancūzas (beje, jis dirbęs mokytoju su pažeistos psichikos vaikais) išreiškė tokią nuomonę, kad psichiatras turi būti linksmas.. Beje mano išgelbėtojas (maždaug 1979 metai) kaip tik toks ir buvo... Po to išsikėlė į Kanadą (kadangi turėjo ten giminių, buvo susipažinęs su naujausiais psichiatrijos metodais), ten girdėjau turėjo, nežinau ar tebeturi, savo kliniką, atrodo, gana sėkmingą.. Kai sužinojo, kad jo nebebus, visos moteris buvo neišpasakytai nelaimingos, nes visos jį buvo įsimylėjusios... Būdavo vaikšto po korpusą ir švilpauja... fainas toks.. (to laiko davatkos iš personalo sakė – vaje koks pliuškis, koks lengvabūdis)

Nu ką gi padarysi, myliu žemę, myliu žmones, kartais labai sunku, manau nebeištversiu... bet gi gyva į žemelę nelįsi, o Dangaus kitą kartą kiek perdaug...

Prisiminiau: „Nuvarytus arklius nušauna“, tai nušaus ar nenušaus?