Gražiai tu gimei
nulemtoji moterie

Angelo pėdsakas
mano kvėpavime

Stebuklo suvirpintas
pasiduodu sniegui
Kaip gali tu tokia tyra ir nekalta
būti kitų likimų šaknimi?

Kaip gali tu taip ramiai snigti
ant negimusio manęs?

Rumunų poetas, jau miręs, ir nesuspėjęs gauti Nobelio premiją (nesuspėjus nominuoti). kažkada išverčiau su didele meile ir susižavėjimu. Labai noriu, kad mano sielos draugės perskaitytų šį eilėraštį.

„Pakluskite vidiniam balsui - jis mums liepia atsiduoti ir padėti kitiems. Tol kol turime šį gebėjimą duoti, tol esame gyvi”.
Š.m. vasario 5 d. miręs garsus amerikiečių aktorius, rašytojas, filantropas ir visuomenės veikėjas.
Jis vaidino 1963 m. filme  "Skrydis virš gegutės lizdo" ir daug kitų nepamirštamų vaidmenų

Natalie Goldberg "Writing down the bones. Freeing the writer within" 30th edition.
Skaitau ir patinka.
Ir per Amazon galima nebrangiai įsigyti.

Grok meilei, mano puikusis muzikante,
tęski įkvepiančias melodijas, nesustok.
Esi vienintelis mano draugas, sielos paguoda,
neišeik dabar, kai mano širdis įsimylėjo,
tapo tokia jautri ir atvira skausmui.

Kitaip nei žmogaus sielvartas, kurio skonis kartus,
Meilės skausmas saldus, nevenk jo,
nes jam palikus  tave nors mirksniui
tavo širdis virs kapu,
o tu raudotoju.
apkabink Meilės skausmą,
leisk jam tave paguosti,
ir nakties  sielvartas atsitrauks.

Iš anglų kalbos vertė Eugenijus Ališanka

aš esu tavo mergaite, tebūnie man pagal tavo žodį. Įžengta į upę.

Norėčiau pasiaiškinti. Labai gaila, kad susidarė įspūdis, jog aš kažką niekinu, niekada gyvenime nebuvau linkusi ką nors niekinti, ir niekada nieko asmeniškai nenorėjau įžeisti, tikrai labai gaila. Bet turėtų būti nubrėžtos tam tikros toleravimo ribos antraip įsivyrauja visiškas moralinis chaosas, aišku tai mano nuomonė, Jūs gal mąstote kitaip, tai Jūsų reikalas.  Aš visai galiu priimti, kai man sako: nerašinėk daugiau tokių nesąmonių, eilės švelniai pasakius prastos, agresyvumas prigimtyje (juk yra įvairūs agresyvumai, tik svarbu, kas jie neišvirstų į agresiją), kad kas nors neaišku, kad ko nors nesupratau, kad daug vergiškumo, kad ką nors nukopijavau ar dar daugybė viso ko , kas susiję su tuo ką rašau, nors man gal visai ne taip atrodo, ir visai ne taip yra, visai ne tai buvo įdėta, bet visada tame yra dalis tiesos, tiems, kas tai skaitė tai nepatiko ir tai suprantama, nuomonės būna skirtingos, pasaulio matymas būna skirtingas, bet kai pradedamas pulti pats autorius ir dar moteris, kuri labai nuoširdžiai ir su dideliu skausmu išrašė savo jausmą, sakant;  Jūsų jau niekas nebemobilizuos (nes turėjau nesėkmės padėkoti už parašytą 1, kaip pretekstą labiau save paskatinti, tiesa, gana negrabiai tai padariau, dėl ko nuoširdžiia gailiuosi), "jūs atmosferos teršalų daugintoja, pasišlykštėtina, net "bezdalė" ( kokį tai turi ryšį su eilėmis, ar jos kvepia?), čia jau yra puolimas prieš asmenį, tai yra pats tikriausias smurtas ir dėl to aš netylėsiu. IR sakyti, kad tai įžeidė negaliu, nes aš neįsižeidžiau, o sureagavau, nes buvau užpulta, ir man skaudėjo, nes nuo smūgių juk skauda. Ir tą išsakiau, kad žinotumėte, jog yra taip reaguojama ir aš visada taip reagavau ir visada taip reaguosiu, Dievas mato,... O dėl to žmogaus, tai aš jo tikrai niekada nemaniau paniekinti,ir dabar po to sukrėtimo, suprantu, kad jis greičiausiai turi skausmingą patyrimą, kurį aš kažkokiu būdu atgaivinau jame , turi žaizdą, kas ir sukėlė tokią piktų žodžių audrą. Bet sutikite, mes visi turime žaizdų, bet, tada, būsiu konkreti, išsiaiškinkime kas ją sukėlė, ir ten aiškinkimės, o ne pulkime niekuo dėtus žmones... ir kam tada reikės augintis storą žievę,? Geriau likime su jautria žieve, iš kurios tekėtų meilės fliudai į visus mus šios žemės klajoklius, besiilginčius tikrosios tėvynės...

Chacun vaut ce que valent les objectifs de son effort. Marc-Aurèle
Vertimas paskubomis: Kekvienas yra vertas tiek kiek verti jo pastangų tikslai. Markas Aurelijus
ir Indų patarlė: Niekas nelipa iš lovos, kad miegotų ant žemės.  Prisitaikysiu tai sau.

Skaudu, kai iš tavęs tyčiojasi, ir ypač kai atvira širdimi eini, kai prispjaudo, na, tegul ir netobulai reiškiesi, tegul ir nepretenduoji į pačius pačiausius poetus,net gal visai nesieki pripažinimo, arba net gal ir net nesivili, kad būsi bent jau artimai suprasta, bet kodėl, kodėl? Kodėl tokios patyčios? O juk čia turėtų būti šviesesni, intiligentiškesni žmonės kaip kad ir koks nors nelabai ką išmanantis ir nelabai ką perskaitęs "morozas" ,kaip vadinami kai kurie... bet ir į juos spjaudyti negalima, juk kiekvienas žmogus yra vertybė, negalima nurašyti nei vieno, juk kiekviename yra dieviškoji kibirkštis... Tai kodėl mes taip spjaudomės?  Nejau virstame į visiškai sunarcizėjusias asmenybes, su išpampusiu ir iš pasipūtimo sprogstančiu Ego, spjaudančiu aplink savo  įjuodusia tulžimi. Ir pasitraukia jautriausi ir poetiškiausi rašykai... kur Jūs, skaisčioji svajokle Mirabele, vis keitusi savo nickus ir galiausiiai pabėgusi? Jau neberasiu Jūsų užburiančių eilių...

Nichita Stanescu

Ars poetica

Mokiau savo žodžius mylėti,
jiems rodydavau širdį
ir nesiliaudavau pakol jų skiemenys
nepradėdavo mušti.
Jiems rodžiau medžius
ir tuos, kurie nenorėjo šlamėti,
be gailesčio pakardavau ant šakų.

Galiausiai žodžiai
privalėjo tapti panašūs į mane
ir pasaulį.

Paskiau
pasiėmiau pats save,
atsirėmiau į abu upės
krantus,
kad parodyčiau jiems tiltą,
tiltą tarp jaučio rago ir žolės,
tarp juodų šviesos žvaigždžių ir žemės,
tarp moters smilkinio ir vyro smilkinio,
leisdamas žodžiams važiuoti per mane,
nelyg sportiniams automobiliams, nelyg elektriniams traukiniams,
tam, kad greičiau pasiektų paskyrimo vietą,
tam kad išmokyčiau juos kaip persikelia pasaulis
iš savęs paties
į save patį.

"Teisė į laiką" (1965)
Rumunų poetas, kažkada verčiau/ Ar galima čia pateikti?

Tip tip tip  pamažėle, nebedaug beliko valandų...Gal kitaip bus tikrai? Tikrai bus kitaip kaip buvo iki šiol, viskas  viskas...tik nepasimesti... O Gudrutis miega ramiai, patenkintas, ir uodegėlė nebekruta... Ach koks laisvės ir ramybės pojūtis...(Katinas tik iliustracija)