Rašyk
Eilės (78129)
Fantastika (2308)
Esė (1556)
Proza (10914)
Vaikams (2716)
Slam (75)
English (1198)
Po polsku (371)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 12 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





2020-01-19 08:14
Violita

***

aš esu tavo mergaite, tebūnie man pagal tavo žodį. Įžengta į upę.
2020-01-09 20:05
Violita

Skirta klimbingthewalls

Norėčiau pasiaiškinti. Labai gaila, kad susidarė įspūdis, jog aš kažką niekinu, niekada gyvenime nebuvau linkusi ką nors niekinti, ir niekada nieko asmeniškai nenorėjau įžeisti, tikrai labai gaila. Bet turėtų būti nubrėžtos tam tikros toleravimo ribos antraip įsivyrauja visiškas moralinis chaosas, aišku tai mano nuomonė, Jūs gal mąstote kitaip, tai Jūsų reikalas.  Aš visai galiu priimti, kai man sako: nerašinėk daugiau tokių nesąmonių, eilės švelniai pasakius prastos, agresyvumas prigimtyje (juk yra įvairūs agresyvumai, tik svarbu, kas jie neišvirstų į agresiją), kad kas nors neaišku, kad ko nors nesupratau, kad daug vergiškumo, kad ką nors nukopijavau ar dar daugybė viso ko , kas susiję su tuo ką rašau, nors man gal visai ne taip atrodo, ir visai ne taip yra, visai ne tai buvo įdėta, bet visada tame yra dalis tiesos, tiems, kas tai skaitė tai nepatiko ir tai suprantama, nuomonės būna skirtingos, pasaulio matymas būna skirtingas, bet kai pradedamas pulti pats autorius ir dar moteris, kuri labai nuoširdžiai ir su dideliu skausmu išrašė savo jausmą, sakant;  Jūsų jau niekas nebemobilizuos (nes turėjau nesėkmės padėkoti už parašytą 1, kaip pretekstą labiau save paskatinti, tiesa, gana negrabiai tai padariau, dėl ko nuoširdžiia gailiuosi), "jūs atmosferos teršalų daugintoja, pasišlykštėtina, net "bezdalė" ( kokį tai turi ryšį su eilėmis, ar jos kvepia?), čia jau yra puolimas prieš asmenį, tai yra pats tikriausias smurtas ir dėl to aš netylėsiu. IR sakyti, kad tai įžeidė negaliu, nes aš neįsižeidžiau, o sureagavau, nes buvau užpulta, ir man skaudėjo, nes nuo smūgių juk skauda. Ir tą išsakiau, kad žinotumėte, jog yra taip reaguojama ir aš visada taip reagavau ir visada taip reaguosiu, Dievas mato,... O dėl to žmogaus, tai aš jo tikrai niekada nemaniau paniekinti,ir dabar po to sukrėtimo, suprantu, kad jis greičiausiai turi skausmingą patyrimą, kurį aš kažkokiu būdu atgaivinau jame , turi žaizdą, kas ir sukėlė tokią piktų žodžių audrą. Bet sutikite, mes visi turime žaizdų, bet, tada, būsiu konkreti, išsiaiškinkime kas ją sukėlė, ir ten aiškinkimės, o ne pulkime niekuo dėtus žmones... ir kam tada reikės augintis storą žievę,? Geriau likime su jautria žieve, iš kurios tekėtų meilės fliudai į visus mus šios žemės klajoklius, besiilginčius tikrosios tėvynės...
2020-01-08 18:05
Violita

Markas Aurelijus

Chacun vaut ce que valent les objectifs de son effort. Marc-Aurèle
Vertimas paskubomis: Kekvienas yra vertas tiek kiek verti jo pastangų tikslai. Markas Aurelijus
ir Indų patarlė: Niekas nelipa iš lovos, kad miegotų ant žemės.  Prisitaikysiu tai sau.
2020-01-06 21:29
Violita

***

Skaudu, kai iš tavęs tyčiojasi, ir ypač kai atvira širdimi eini, kai prispjaudo, na, tegul ir netobulai reiškiesi, tegul ir nepretenduoji į pačius pačiausius poetus,net gal visai nesieki pripažinimo, arba net gal ir net nesivili, kad būsi bent jau artimai suprasta, bet kodėl, kodėl? Kodėl tokios patyčios? O juk čia turėtų būti šviesesni, intiligentiškesni žmonės kaip kad ir koks nors nelabai ką išmanantis ir nelabai ką perskaitęs "morozas" ,kaip vadinami kai kurie... bet ir į juos spjaudyti negalima, juk kiekvienas žmogus yra vertybė, negalima nurašyti nei vieno, juk kiekviename yra dieviškoji kibirkštis... Tai kodėl mes taip spjaudomės?  Nejau virstame į visiškai sunarcizėjusias asmenybes, su išpampusiu ir iš pasipūtimo sprogstančiu Ego, spjaudančiu aplink savo  įjuodusia tulžimi. Ir pasitraukia jautriausi ir poetiškiausi rašykai... kur Jūs, skaisčioji svajokle Mirabele, vis keitusi savo nickus ir galiausiiai pabėgusi? Jau neberasiu Jūsų užburiančių eilių...
2020-01-01 15:34
Violita

***

Nichita Stanescu

Ars poetica

Mokiau savo žodžius mylėti,
jiems rodydavau širdį
ir nesiliaudavau pakol jų skiemenys
nepradėdavo mušti.
Jiems rodžiau medžius
ir tuos, kurie nenorėjo šlamėti,
be gailesčio pakardavau ant šakų.

Galiausiai žodžiai
privalėjo tapti panašūs į mane
ir pasaulį.

Paskiau
pasiėmiau pats save,
atsirėmiau į abu upės
krantus,
kad parodyčiau jiems tiltą,
tiltą tarp jaučio rago ir žolės,
tarp juodų šviesos žvaigždžių ir žemės,
tarp moters smilkinio ir vyro smilkinio,
leisdamas žodžiams važiuoti per mane,
nelyg sportiniams automobiliams, nelyg elektriniams traukiniams,
tam, kad greičiau pasiektų paskyrimo vietą,
tam kad išmokyčiau juos kaip persikelia pasaulis
iš savęs paties
į save patį.

"Teisė į laiką" (1965)
Rumunų poetas, kažkada verčiau/ Ar galima čia pateikti?
2019-12-31 12:27
Violita

Naujieji ateina

Tip tip tip  pamažėle, nebedaug beliko valandų...Gal kitaip bus tikrai? Tikrai bus kitaip kaip buvo iki šiol, viskas  viskas...tik nepasimesti... O Gudrutis miega ramiai, patenkintas, ir uodegėlė nebekruta... Ach koks laisvės ir ramybės pojūtis...(Katinas tik iliustracija)
2019-12-26 05:07
Violita

Nepaliko

Dievas nepasitraukė ir nepaliko, tai mes atsitolinom, pasidavėm rutinom, komfortui, sentimentalumui
2019-11-17 20:02
Violita

***

Tik-tak, laikrodis, ir aš pasiklydus laike, išsibraukus iš gyvenimo, paraštėje pasislėpusi raiba avis, sirena nekaltoji, akys tik žybt žybt, priimkit mane...
2019-10-28 20:21
Violita

Žodžio galia

Žodis yra pati tikriausia magija, ir jį naudojant  bloguoju, mes nuolat skleidžiame juodąją magiją, net nesuvokdami, kad mūsų žodžiai yra magiški. Žodis  yra pati galingiausia žmogui duota dovana ir šis, deja, taip dažnai jį vartoja pats prieš save, skleisdamas savuosius nuodus, kad išreikštų savo pyktį, pavydą, pavyduliavimą ir neapykantą, blogai panaudodamas žodį, žmogus juo kuria pragarą.... Ir čia dar neužbaigtas paveikslas...
Tad ar neturėtų mūsų žodis būti kitoks, nedarantis blogo, "impeccable" (nenuodėmingas , taip kaip šis žodis susidedantis iš neiginio ir peccata - nuodėmių), tikras, ištartas su meile ir sau ir kitiems, jeigu norime būti laisvi, jei norime būti laimingi, na, pamilkime, ir  pirmiausia save, juk esame kiekvienas ypatingas, kiekvienas nešantis dievišką kibirkštį, nepakatojamas, vertingas. Skleisdami šviesiąją magiją.... mailės magiją...
2019-10-27 07:41
Violita

***

Vai Dievulėli, tiktai katinas geriausiai supranta... Neleidžia į tamsumas pabėgti... Ką be tavęs, Gudruti, daryčiau?



1 2 --- 4 --- 6 --- 8 --- 10 --- 12 --- 14 15 16 17
[iš viso: 164]
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą