Pasaulis
Ugniniu
Tegali
Ilgesiu
Nakties
Audrų
Sapnuotis
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
gyvenimo muzikos vėjasvisiems nepaprastai keista
kad dieviškai tegali muzika groti paukščių nėra – temokame kniaukti ir tylėti neįmanoma nekentėti žmogau pakeldavai belsdamas tuščią tikrą garsą besipinančiu gyvybės siūlu kai lengva – negali kalbėti kai bėgi – prasmės neturi tik plaukdamas mintiji galas mokslams ir sielai nebejausdamas būsenos turbūt jau nesi o rytoj – tik rytoj – gyveni modeli – ląstelių dariny – chemini inde kiek sugebi daug – kol sklendi žeme ir perneši Tai – ko nėra aplink ir centre praneši – gyvas – miręs – negyvas tyla dar gali nugalėt – te normos prapuola ir žinios pranyks iš akių kaip nebuvę – o buvo juk visada išliūliavęs išsupęs bangas vandenynas dar bus kol neperlenki pomėgių krašto ir miršti gyventi tenusineša vėjas raides ir lapus gamtagera nusiimant akinius
nebereikia galvot ir bijot tik taip dar gali įgyvendinti beprotiškas kiškio mintis viltis kad mirtis dar palepins įkalta į makaulę vinis pakely svetimų sutinki o jie drąsūs – kabinasi – laimi viduje – nestiprūs šurmulys mes dar būsim kartu užsidarę ir paliudysim taip – tai – gamta Auksasnepeikti Dievo kūrinio natūraliai
kaip brolius seseris augint žaliai linksmai žiūrėti gamtoje aukštyn medžius turėti savyje tiesyn virš rūpesčių žemų vis kilti keisti sunkų kūną laiku sušildyt gėrybes kaupti šiandien rudenį miegoti žiemą kviečia būti lauke žolių parinkti gyvasčiai sujungti netikrą raštu apačių nieko prastajam urve neužverti senoviškai pusiau pasvirti nekeičiant kažko dar greta vaisiai sulaiko drauge murmelėkai viskas nešventa ir niekas nešventa
ir minčių turinčios rankos nukrenta pagrindinė taisyklė – kompiuterio atmintis nes taip jau yra – lemtis mažiau tuo dalintis – kuo neverta tinginės mintys ir patalas ryte ne visiškai žmogiškai normalios savybės vertybės – nepasakosi niekam gyvam kirminui – prakaituojančiam virš stalo iš pirmo galo į antrą be galo ilgai galvos bala pabūti normaliai – nes visi taip daro bet taip jau tai susiklostė guostis jau nenormalu – ką dar dar dardėti galima – tik siūlu išsispausti pro vartus – nemurmėti nebaisu – kai pasirenki pats vokiantispakartojau ką galima tęsti į begalę
smūgių širdies neskaičiuosiu lengvai prioritetas šis augo seniai prisiminti – nenoriu savęs tokio obuolio – riedančio pro duris per dažnai tai – už ką galima ir smarkiai nekęst bet juk tai per didelis darbas suvokti – ko nori Dievo gamta tamsiausia kraujo dalis nejaugi tabu tirščiausia nevertinant nieko iš aukšto vis dėlto vis daugiau tik bežiūriu – laukiu iš šono – už kampo – pro skyles išmuštas nevertinti verta – abejonės laimės jei darbus tęsiu – draskysiu rojų piktaisiais nagais sakyti kas faktas nesivarginsiu taip nors tikiu geltonai – bandyti man lemta susidėti stalčiukuosna nevienodų spalvų tik tekstas – ne sąžinė – veda mintis ruošimasisvidutiniškai ar kaip kitaip tai įvyksta
nežinoti geriausia išnykti įlieti ištirpti sutikti taip ką kiti pasakys na visi turi kūną – bet nerūpi tai jiems kas pasieks nemažai – tačiau ir bijos tie – bet linksmi – sutinka gal gerbia įžiūrėti tik baimę lengviausia pasiimkit mane be kalbų – čia turbūt netinku įsitikinę kad tai jau viršūnė nebematom nei kojų – nei proto galvos nebėra jau šaknų – per prievartą augam pasilikdami teisę neužmiršti kažko susirinkti įmanoma – bet ne ta paskirtis mes nutylim nors galim tikrai pašnekėt tai gerai – nes mirtis reikalinga išeit nes be galo ilgai pabuvojus sutrūnija akmuo pagalvoti dar norisi sustabdžius beprasmišką garsą darbų – pasiruošti tereikia Eilinis tratantis padrikas padaugžodžiavimasDieve aukštai – ką gali padaryti
tie – kur toli – negali žinoti tyli – sumanai – gailiesi nerimęs kilęs iš pakelės ir nesugebi tiesiai iš gailesčio žmogui tik eini vis į kelią mes panašūs bejėgiai ir sukursime laimę niūniuoti laisvai ir patirti nelaisvę pagaliau išmaišai ir dingsti susirietęs tratėdamas mažas ir nuskriaustas kurmis kuriam rūpi tylėjimas – vizijos – smūgiai rankomis – sausgyslėm siekiantis krašto sukietėdamas medis pilkėja ir tręšta minkštėja laikydamas tai pakartojimų norma tik laisvai neužmiršdamas vargo judėsi laimėsi savą kančią – silpnybę atrasi maitinsi ir juoda ir balta ir žalia daugiausia sukaupdamas įprastą perteklių kaip gali prieštarauti judėjimui? apkabinant siela medįnuo ryto aš bandau dėkoti žemei
jaučiu kaip viską dvelksmas semia pradžia judėti dieną šviesą lemia svyruodamas mąstau kažkur turėtų būti žemė sujungti lemta ateitį į viena raktelį rast tikėdami kasdieną atstumą su jėga kentėti žiemą ir atstatyti šviesų žvilgsnį Dievo pradėjome seniai tačiau sunkia ranka sugrįžt į ryšį užvaldytas tiki kaip demonas pamìršti tari sau „paralyžuotas liki“ atleisti laidojant ir gydant be gailesčio užtenka patikėti taikoj ramybėje padėti jausti tik savimi tebūti žinoti prieštaravimą tik dėsniams sąžinei paklusti visada teleisti išlaikant taikoje pasaulį jo spalvas darna stebėtis rūpesčiu atsibudimo būsena norėti būti veiksmu malda atleist suvokti visą kryžių sąmoningai dėmesiu gyventi kelias atverti tamsią būtį į lemtesnę |
  |
©
2001-2025 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |