Laukti
Prašyti
Saulei
Rašyti
Mielas
Kaip jausmas

Sieloje
Lis

Nelijo
Šią dieną
Patiko

Vakaras
Šis

Nepažįstamai
Aiškus
Tu laimini
Aplinkas

Centras –
Tavo
Kažkas
Didžiulis didžiausias

Nesibaimini
Aiškinti
Laisvei
Kas ji

Atrodai
Taip vaiskiai
Lyg meilė

Naktis

Išausta
Viduje
Šviesomis

Tik palaukti
Nešaukti
Saują žemės
Paimti
Pabūti
Likę žmonės
Ir mintys
Tebebūna
Svajonės
Nurimti
Sau likti
Lygiau
Tebelaukiant

Pasitik
Ką jauti
Tiek save
Kiek turi
Pasilik
Kiek ilgiau
Dar gali
Kiek gilyn
Kur giliau
Vandenų
Galimų
Ateitis
Ji dar šauks
Ūkanų
Tolumoj
Pakely
Ir palauks
Kiek dar laukia
Dienų
Viltyje

Jausmai toli
Sveiki maži
Nespėt gali
Pabaigęs bėgti
Nenori rėkti sau
Už vakarą garsiau
Tu sukąstais dantim
Neini neini
Nes ši diena nemaloni
Ir baigės malonumai paprasti

Šiandien deklamuoju. Save, tave, vakar, viltį. Ir šiandien.

Praeity nyksta
Nesuprastas grožis,
Laisvė maža –
Kiek tavyje – savyje
Žingsnių pirmyn,
Vaizduotės –
Ir pasaulis – aplink!

Arčiau – kuo tikėjai,
Artyn – kaip gimimas,
Kūdikis, Dievas,
Lieptas į ateitį –
Tik nepaslysk!

Artėjimas žadina
Praeitį, būtį –
Išdygs...

Meilė be žodžių
Kaip šiluma,
Saulėtas grožis
Skandins dar tave.

Jie turėtų prisiminti savo malonumus su dėkingumu, lyg prisimindami vasaros derlių. Ar neteko girdėti apie žmogų, kuris kasė žemę ieškodamas šaknų, o iškasė lobį? - Kh. Gibran

Dabartinė sistema leidžia tapti balsuotoju rašančiam gerai vertinamus kūrinius, bet nemokančiam kultūringai vertinti svetimų kūrinių. Turbūt remiamasi prielaida, kad gerai rašantis gerai vertina?
Siekiama tikslo, kad rašytojai taptų gerais kritikais?
Man atrodo, kad prieštaravimą galima būtų spręsti keičiant balsavimo teisės suteikimo sistemą. Teisė turėtų būti suteikiama ne balsuojant už kūrinius, o balsuojant už vertinimus, pavyzdžiui - už komentarus. Konkrečiau įsivaizduočiau taip: dabartinė administracija savo viduje atrenka tik gerus kritikus, nekreipdama dėmesio į jų rašytojišką reputaciją, šis kritikų branduolys balsuoja prie vertų dėmesio vartotojų komentarų (patiko/nepatiko) ir sugalvojama taškų riba, kurią pasiekus eilinis vartotojas gauna kritiko „lazdą“. Tačiau kadangi kiti kritikai gali balsuoti ir „nepatiko“, tai vienam iš jų ėmus daryti nesąmones, jis tą „lazdą“ automatiškai gali prarasti.

Viešpatie, dėkoju Tau už tai, kad gyvenu, už tai, kas esu ir ką turiu.
Leisk man šiandien su Tavimi darbuotis, džiaugtis ir vargti.
Padėk man šiandien daug gero nuveikti.