...(kas čia) nuočiuožos?

– Smagus tavasis paveikslėlis,
labas.
– Laba, o tavojo spalva
man priminė „mėlӯną“.
– Keistai tari.
– Tik atmenu save –
pirmoką – tą kuris nežino,
ir mokytoją tarp gėlių,
bemokančią rašyt „dangus“...
– Kaip įdomu – mano pirmoji
sakydavo taip pat,
kad nepritrūktų
žodžiams uodegų!
– ... Teodora?
– ...Mmm, baltam name tarp raudonų,
kur pilkos plytos žalioje žolėj
ir tas išnyra virš stogų,
ko jau nebematai.
– Aha, tai štai kodėl spalva
gyvesnė.

ruduo, žydintys klevai

Kas atbaido nuo klaviatūros valymo?
Mintis, kad ji man taptų mažiau įdomi.

jei norėtumėt mėgėjiškos kritikos, kreipkitės

we are here
for everyone
we are bridge
and a ladder
for all those who dream
for all those who have dreamt

[taikos daina]

klausydamas Leningrado žiūrinėjau Dakovičių – susiderino

Senovės Rytų tautos kultūringu žmogumi laikė tą, kuris mokėjo piešti ir rašyti eilėraščius.

kas ir nuo kada gali pasakyti, kad moka?

gęsta
žvaigždės

po vieną nuėję
du vakarą vėlų
vandenio gilumą
gindami myliomis
tylintys spėjantys
lenkiantį vėją
užankančioms
tėviškės
vėlėms
keis
eiti
praeitį
semtis semiant
maišantis vynais
regėjimais verkiant
dar vieno lytėto
bežydinčią žiemą
raukšlėmis braukiantis
du gylyje lenkiasi