vokiantis

pakartojau ką galima tęsti į begalę
smūgių širdies neskaičiuosiu lengvai
prioritetas šis augo seniai
prisiminti – nenoriu savęs tokio
obuolio – riedančio pro duris per dažnai
tai – už ką galima ir smarkiai nekęst
bet juk tai per didelis darbas
suvokti – ko nori Dievo gamta
tamsiausia kraujo dalis nejaugi tabu
tirščiausia nevertinant nieko iš aukšto
vis dėlto vis daugiau tik bežiūriu – laukiu
iš šono – už kampo – pro skyles išmuštas
nevertinti verta – abejonės laimės
jei darbus tęsiu – draskysiu rojų piktaisiais nagais
sakyti kas faktas nesivarginsiu taip
nors tikiu geltonai – bandyti man lemta
susidėti stalčiukuosna nevienodų spalvų
tik tekstas – ne sąžinė – veda mintis