-Žiūrėk, ką jie ten daro? Ko jie ten eina?
-Na... Ko į bažnyčia eit? Aišku melstis.
-Melstis?? Jie ką, nežino, kad Dievo nėra?
-Jis yra.
-Juk tu netikinti, tai kaip...?
-Dievas bus tol, kol egzistuos bent vienas žmogus, galvojantis, tikintis, kad Dievas yra. Dievo neliks, kai visam pasauly bus pamirštas šis žodis.

Goals are checkpoints, not finish line :)

Kažkada į dieną išgerti 6 puodeliai kavos buvo norma. Dabar užtenka 2.
Kadaise rūkiau, kaip kaminas kaimynės trobos, dūminau ir kaifavau. Dabar mečiau.
Kadaise gėriau, nedaug. Bet dabar nebegeriu. Net ir nedaug.
Bet vienas dalykas vieną kart pabandytas įsigėrė į kraują, tapo toks natūralus kaip kaimynės malkos. Skaitymas.
Per mėnesį trečdalį algos išleidžiu knygoms. O dabar sėdžiu darbe, viską perskaičiau, nebeturiu ko skaityt ir jaučiu, kaip į galvą lenda susierzinimas, toks aštrus, kaip kaimynės malkų rakštys.
Esu ligonė, noriu skaityt.

Šypsokimės
SilverFoX

Šiandien padariau gana rimtą išvadą - negaliu pakęsti pesimistų. Jiems sakai: pažiūrėk koks dangus, atsako: nu, pilkas. Sergančio pesimisto paklausk, kaip jis jaučiasi, atsakys, kad truputį geriau, bet vistiek "levai". Bet juk geriau tiesa?? Į patį banaliausią klausimą - kaip laikaisi - visada tas pats atsakymas: blogai. O kas blogai? Aj, babkių nėr, oras blogas, nuotaika prasta, nemandagi pardavėja kioske, nepardavė cigarečių... Jei Tavęs pesimistas paklausia kaip laikaisi, o atsakai puikiai, teks pasijusti kaltu, kad žemelė Tave tokį laimingą nešioja, kai šalia toks vargšas, mirt besirengiąs... Gal aš ir neteisingai mąstau, bet visiems būtų žymiai geriau, jei suprastume, kad šalia tų begalybės neįveikiamų bėdų, YRA gėrio. Mano patarimas pesimistams: atsimerkit, nes Jūsų aklumas užkrečiamas.

Šypsokimės,
SilverFoX

-Kaip manai, koks jo dydis?
-Na nežinau, gal kokie 5 metrai ant 7...
-Man atrodo daugiau. Kodėl jis toks didelis?
-Gal dėl įspūdžio, ką jauti žiūrėdama?
-Negera viduj... Neramu, pykina.
-Vadinasi, dailininkas pasiekė savo tikslą.
-Vadinasi, mes geriau jau eikim.
(Pompidou meno centras, moderno salė, priešais paveikslą, kurio autorius norėjo išlikti nežinomu)
***
-Šitie man kažkaip nelabai... Tokie netikroviški, per daug idealizuoti... Juk taip net nebuvo.
-O gal tu dabar užversk galva, pažiūrėk į lubas ir tada pasakysi ką manai?
-Uoj...
(Luvras)
***
-Aš nesuprantu, kam reikėjo mokėti tokia sumą, kad per tokį karštį maltis tarp visų šitų...
-Nesinervuok, išgerk vandens.
-Ačiū... Tiesa sakant manau, kad visos šitos didenybės labai panašios, jas tikriausiai piešė tas pats žmogus. Ir vyrai ir moterys, daugmaž vienodų bruožų...
-Rima, žiūrėjai pro langą?
-Ne-a, ten labai daug žmonių, sunku prisikapstyt.
-O tu pažiūrėk.
(Versalio rūmai)
2008, Liepa

-Laba diena, vykdome nepriklausomą apklausą, ar galime Jus sutrukdyti?
-Na... Klausk.
-Ar Jums patinka Jūsų darbas?
-Darbas? Em...Na...Nieko visai.
-Ar esate patenkintas atlyginimu?
-Galėtų būt ir didesnis...
-Kokia Jūsų nuomonė apie emigruoti dėl mažų atlyginimų ketinančius lietuvius?
-Ne mano reikalas.
-Ar domitės Lietuvos ekonomine situacija?
-Kuo? Nežinau tokios.
-Dėkui, gražios dienos.

Kaunas, Vilniaus gatvė
SilverFoX

-Kaip Jūs įsivaizduojate nieką?
-Niekas yra tai, ko negali paliesti, pamatyti, užuosti, išgirsti...
-Reiškia JO niekaip negalima įsivaizduoti?
-Taip išeina... Jei reikia kažkokios "vizualizacijos", manau labiausiai tiktų vakuumas. Jame nieko nėra. Na, gerai, šiek tiek yra kažkokių dalelių, bet jos taip toli viena nuo kitos, kad praktiškai nelaikomos egzistuojančiom.
-Čia jau fizika... Tiek to, palikime tai pamąstymams. Ką esate suplanavęs vekti popiet?
-Nieko...

Galėčiau prisiekt - dangus pro kabineto langą kaip jūra, tik nebanguoja, lyg sustingus jūra.
Šiandien mano galvoje daug minčių, o gal svarstymų... Žodžiu, kažkokių kontempliacijų vidinių. Kadangi yra keletas neatliktų darbelių, prisideda dar ir abejonės dėl jų neesamos bet būsimos kokybės...
Labai svarbu nuo ko prasideda rytas, tai lyg prognozė visai dienai. Šiandien buvo sunku keltis. 6h ryto, už lango naktis, danguj žvaigždės ir mėnulis. Kulniukų kaukšėjimas, bėgimas į viešąjį transportą, chaotiškos mintys. Susierzinimas - įtariu kabinete perlaisčiau gėles... Bet nepaisant visų aplinkybių, man norisi šypsotis, gal net juoktis. Na ir kas, kad anksti keltis, nors kūnas nepabunda kol neatsiduri lauke, na ir kas, kad gėlės kažkodėl vysta, na ir kas, kad darbų yra... Anksti keltis smagu, juk man patinka tamsoj pasivaikščiot. Gėles atgaivinsiu ir maloniai stebėsiu, kaip išsiskleis balti žiedai. Darbus atliksiu, nes tam ir yra darbas, o už darbą - gerbūvis. Šiandien noriu skleist gerumą, noriu, kad visi šypsotųsi. Norėsiu ir rytoj, ir dar 50 metų be išimties.
Pamiršau kokios mintys sukosi galvoj... Kažkas apie materializmą, pinigų poreikį... Velniop jas, prisiminsiu, gal ir parašysiu...
Dangus vis dar panašus į jūrą...
Šypsokimės.
SilverFoX