Dėl valstybės dirbu, dėl savęs xalturinu. :)

Ačiū už dėmesį.

CuprumFoX

Šią, išsiplėtimo indų spalvos širdučių mylėtojų (sorry, darbinis terminas), dieną, aš, ryža lapė, praleisiu knygų mugėj :) Nors turėčiau sėdėt univeveversitete, mokytis iki 18 vakaro, bet nE-a :) Aš važiuosiu į knygų mugę ir dėl to labai džiaugiuosi ir nekantrauju. Gal atsiras norinčių susimirksėt su manim? :p

CuprumFoX excited :)

Velniava, nieko nėra blogiau už komendanto valandą, praeitą kartą nejuokais pašiurpino. Juk ankščiau nebūdavo tokių dalykų - galėdavom vaikščiot ramiai ir 1:00, ir 5:45, ir 8:01... Visiškai nesvarbu. Ankščiau ir klimatas netoks kaitrus vyravo: žiemą - šalta, vasarą - karšta. Dabar visada karšta. Dabar mūsų per daug. Dabar ir mes kitokie.
Stengiuosi niekada per ilgai negalvoti apie Žemelę ištikusią nelaimę. Patys kalti, patys ir srebiam.
22:00 - Prasideda eilinis mano žygis. Šį kartą draugas Pilkoji de Iguana turi reabilitacinių reikalų, būdamas chirurgas, neretai pamiršta pats savimi daugiau rūpintis. Kadangi Paryžiaus dar neištyrinėjau, kaip visada, tyrinėt pradėsiu nuo vyno. Les Trois Cardinals priims mane kuriam laikui, kol pakilsiu, nuo kėdės ir vyno.
00:00 - Dangus šiąnakt ypatingai vibruoja - matyt kyla karštis. Patraukiu link Versalio, norisi ištiesti uodegą šalia kanalo ant minkštos žolės.
00:30 - Versalyje ypatinga atmosfera. Moterų balsai, cigarilių dūmai, alkanos akys - viskas man į naudą.
1:30 - Prie manęs prilinguoja žavinga žalio atspalvio odos savininkė, prisistatė esanti grynakrauje Paryžiete, vardu Nuodita. Pavardė, titulas, giminė ir visa kita manęs nebedomina.
2:30 - Ji man pasiūlo mažą nuotykį su uždraustais Belgorodo milteliais šalia vieno iš apleistų fontanų Versalio labirintų gilumoje. Iš kur pas ją tie milteliai?
3:00 - Juokdamiesi paskubom nardom tarp aukštų krūmų, ji vis šnabžda: "jau čia pat..." Kyla nerimas.
3:15 - Pasiekiam fontaną, ji iškelią naguotą letenėlę su sidabrine apyranke. Delne pastebiu kažkokį gniužulėlį... "Pasilenk" - paliepia Nuodita. "Nedrįsčiau nepaklusti, žavingoji" - atsakau ir pasilenkiu apžiūrėti... Ausis užgula kurtinantis juokas, pereinantis į gausmą, įgaunantis ritmą...
Po velnių... Nejaugi vėl?
Žadintuvas...

22:00 - Šianakt buvau Paryžiuje, sėdėjau lauko kavinėj šalia Senos ir gėriau raudoną vyną su draugu Pilkoji de Iguana.
23:15 - Pakilom nuo kėdžių ir vyno.
23:15-25 - Bučiavomės atsisveikindami po trimis mėnesienomis - ketvirtoji dar nebuvo pakilus.
00:00 - Iš lėto plaukiu link Eifelių, de Iguana sakė, kad šią naktį tarp jų smaigalių akrobatų trupė iš Urugvajaus rodys pasirodymą "Lankstusis driežo liežuvis". Kažin kurį Eifelį šį kart sugadins...
00:30 - Paryžiečiai malonūs - tik man išlipus iš upės pasiūlo rankšluostį nagams nusivalyt.
1:00 - Pasirodymas prasidėjo ir pasibaigė - lūžo penktasis Eifelis.
1:15 - 5:00 - Šlaisčiausi metro bėgiais kol netikėtai išlindau steriliam La Defence kvartale tiesiai po Grande Arc. Ketvirtoji mėnesiena jau buvo įveikusi trečią ketvirtį skliauto, matyt man laikas grįžt. Pilkoji de Iguana minėjo, kad ketvirtąjai įpusėjus ketvirtą ketvirtį prasideda komendanto valanda - paleidžiamas Šaltis.
Pradedu jaust vėsą, o tai jau nesveika...
Nežinau kur bėgt...
Apima panika. Garsas. Bjaurus garsas.
Žadintuvas. Oh Mierda...

Aš labai skubėjau gyvent... Nuskubėjau, norėčiau sugrįžt, ar galima?

Kas iš to, kad nuolat šypsaisi, dovanoji kitiems šilumą, jei savoj širdy skylė. Kas iš to, kad guodi, kad padedi, kad stengies ir patari, jei pats nežinai, į kurią duobę įkrisi... Juk aplink, vien duobės. O aš tik laviruoju, manevruoju, galop vistiek į kažkurią įkrisiu. Dabar tai labai įmanoma. Gyvenimas tampa nebe gyvenimu, o egzistencija. Mano egzistencijoj dar yra viena kibirkšėlė, bet tik viena. Aš tiesiog nebežinau, kaip toliau eit duobių kraštais, kaip nuo jų nutolt. Nebenoriu egzistuot, noriu gyvent...

1. Labai mėgstu gerą kavą.
2. Man labai patinka afrikietiški būgneliai.
3. Man nepatinka poezija.
4. Bet labai patinka fantastika.
5. Dievinu pušų kvapą.
6. Ir nemėgstu braškių.
7. Ir vyšnių.
8. Man labai nepatinka tvarkytis...
9. O dar labiau - indus plaut.
10. Bet aš negaliu gyvent be šypsenos... ;)

... (kad) Svajonės - tai dalykai apie kuriuos galvojame, bet kuriems nelemta išsipildyt.
Planavimas - tai žinojimas, kaip ir kada svajonės bus įgyvendintos :)
Aš mėgstu planuot, nes neturiu laiko svajot.
Nors man patinka ir svajot, bet laikas - pinigai, o aš, deja, ne turtuolė.
Todėl dažniau planuoju. :)

Ką daryt reikės, kai/jei neteksiu darbo? Visi aplink tik gūžčioja, žvalgosi... "Nu ką ką, eisi kasininke į maximą...".
O aš kasininke nenoriu, nesugebėčiau. Tokį darbą gali dirbt tik ištvermingi žmonės, stiprūs, kantrūs. Aš tiesiog nenusėdėčiau vienoj vietoj...
"Kur tu dėtumeis, jei tik ten reikalingi darbuotojai". Netikiu, nejaugi taip blogai. Žinoma, kvalifikuoti ir mokyti žmonės visada ras kur nutūpt, turintis žinių (ir iškalbos) žmogus tikrai neliks be darbo... O ką aš galėčiau pasiūlyt darbdaviui?
"Aš tau sakiau dieniniam mokytis, o tu ką padarei? Darbo jai mat reikia." Na taip, mokslai juk kainuoja, reikėjo gi kažkaip išsisukt, tai aš šeštadieniais..."Reikėjo mokytis, ką 12 metų mokykloj veikei? Reikėjo galvot apie ateitį, mokytis tik gerai, nereikėtų mokėt už mokslą". Taip, tamsta teisus, negalvojau. Galvojau kitaip, bet jau per vėlu. Dabar aš ir dirbu ir mokaus, tik atsakykite man, ką daryt kai/jei neteksiu darbo?? Birža? O gal užsiimt kūryba, bet kam tokiais laikais jos reikia.
Bet visada yra išeitis, visada...
Žodžiu, šypsokimės, kaip bebūtų, šypsenos niekas atimt negali.

S. Kingas man nebepatinka.