2008-10-22

Galėčiau prisiekt - dangus pro kabineto langą kaip jūra, tik nebanguoja, lyg sustingus jūra.
Šiandien mano galvoje daug minčių, o gal svarstymų... Žodžiu, kažkokių kontempliacijų vidinių. Kadangi yra keletas neatliktų darbelių, prisideda dar ir abejonės dėl jų neesamos bet būsimos kokybės...
Labai svarbu nuo ko prasideda rytas, tai lyg prognozė visai dienai. Šiandien buvo sunku keltis. 6h ryto, už lango naktis, danguj žvaigždės ir mėnulis. Kulniukų kaukšėjimas, bėgimas į viešąjį transportą, chaotiškos mintys. Susierzinimas - įtariu kabinete perlaisčiau gėles... Bet nepaisant visų aplinkybių, man norisi šypsotis, gal net juoktis. Na ir kas, kad anksti keltis, nors kūnas nepabunda kol neatsiduri lauke, na ir kas, kad gėlės kažkodėl vysta, na ir kas, kad darbų yra... Anksti keltis smagu, juk man patinka tamsoj pasivaikščiot. Gėles atgaivinsiu ir maloniai stebėsiu, kaip išsiskleis balti žiedai. Darbus atliksiu, nes tam ir yra darbas, o už darbą - gerbūvis. Šiandien noriu skleist gerumą, noriu, kad visi šypsotųsi. Norėsiu ir rytoj, ir dar 50 metų be išimties.
Pamiršau kokios mintys sukosi galvoj... Kažkas apie materializmą, pinigų poreikį... Velniop jas, prisiminsiu, gal ir parašysiu...
Dangus vis dar panašus į jūrą...
Šypsokimės.
SilverFoX