Prisiminimai

-Kaip manai, koks jo dydis?
-Na nežinau, gal kokie 5 metrai ant 7...
-Man atrodo daugiau. Kodėl jis toks didelis?
-Gal dėl įspūdžio, ką jauti žiūrėdama?
-Negera viduj... Neramu, pykina.
-Vadinasi, dailininkas pasiekė savo tikslą.
-Vadinasi, mes geriau jau eikim.
(Pompidou meno centras, moderno salė, priešais paveikslą, kurio autorius norėjo išlikti nežinomu)
***
-Šitie man kažkaip nelabai... Tokie netikroviški, per daug idealizuoti... Juk taip net nebuvo.
-O gal tu dabar užversk galva, pažiūrėk į lubas ir tada pasakysi ką manai?
-Uoj...
(Luvras)
***
-Aš nesuprantu, kam reikėjo mokėti tokia sumą, kad per tokį karštį maltis tarp visų šitų...
-Nesinervuok, išgerk vandens.
-Ačiū... Tiesa sakant manau, kad visos šitos didenybės labai panašios, jas tikriausiai piešė tas pats žmogus. Ir vyrai ir moterys, daugmaž vienodų bruožų...
-Rima, žiūrėjai pro langą?
-Ne-a, ten labai daug žmonių, sunku prisikapstyt.
-O tu pažiūrėk.
(Versalio rūmai)
2008, Liepa