Išvada

Šiandien padariau gana rimtą išvadą - negaliu pakęsti pesimistų. Jiems sakai: pažiūrėk koks dangus, atsako: nu, pilkas. Sergančio pesimisto paklausk, kaip jis jaučiasi, atsakys, kad truputį geriau, bet vistiek "levai". Bet juk geriau tiesa?? Į patį banaliausią klausimą - kaip laikaisi - visada tas pats atsakymas: blogai. O kas blogai? Aj, babkių nėr, oras blogas, nuotaika prasta, nemandagi pardavėja kioske, nepardavė cigarečių... Jei Tavęs pesimistas paklausia kaip laikaisi, o atsakai puikiai, teks pasijusti kaltu, kad žemelė Tave tokį laimingą nešioja, kai šalia toks vargšas, mirt besirengiąs... Gal aš ir neteisingai mąstau, bet visiems būtų žymiai geriau, jei suprastume, kad šalia tų begalybės neįveikiamų bėdų, YRA gėrio. Mano patarimas pesimistams: atsimerkit, nes Jūsų aklumas užkrečiamas.

Šypsokimės,
SilverFoX