Baziliskų pieva. Nuo grafomanijos nepabėgsi

pagaliau atsidūriau toli nuo knygynų
tai yra toliau nuo civilizacijos

šūdmiestyje kultūringų vietų
ir taip sumažėjo
priminsiu, kultūra ten kur knygos

paveikslai gal irgi kultūrai priskirtini
bet jie gali įtraukt
įtraukt kaip akivaras savimi tiesiogine prasme
ir savyje pasilikti

na dar ten kur gali išsivalyti dantis
drungnu vandeniu
bet šiltesnis yra iš praustuvo
prie anglių sandeliuko

šiukšles teišvež du kartus per karščius
todėl šįryt nepatikėjau - juodasis konteineris,
tas kur buitinių, buvo praviras
ir  baltas, tik arčiau priėjęs įsitikinau
visas apkibęs lervom krebždėjo

aš ten kraudavau Mozės  kakalus
nuo šiol žinosiu
ką padaro šuva o ir šiaip viskas
turi būt pakasta

ne paslaptis
pats Mozė taip elgiasi su kaulais

viskas primityvu ir paprasta

kas žemės tas žemei
visa kas jos te jai tesugrįžta

kažkaip man šis reikalas numušo nuotaiką
nors gal neturėtų

nuo pat penktos po vidurnakčio
vos prašvitus ir dar anksčiau
prieš gerdamas kavą
norėjau pasiskint vyšnių ir ėst jas

vietoj to skaitau

vis gailiuosi kad ne visa
kas paskaitoma parsiboginau

turiu šio bei to
dar pakuroms dovanojamų laikraščių
senų Moters žurnalų
su tarybine partijos lyrika
ir dar tai ko prisirenku viešai
Gruzdų ir Žaraičių knygų lentynose

yra angliškų bet tik moterims
vieną iš smalsumo pasiėmiau

nesuprast kaip tokios čia atsiduria
gal jūreiviai atplukdo
bet kad jūra toli

gal iš oro baliono pamėtė
iš to žalio

o gal iš skraidančių prošal lėktuvėlių
mačiau vienas penkiskart
apie miestelį ratus apsuko
buvau bemanąs kad jau karas

neprasidėjo
nežinau ar gailėtis

antrajam kieme
nežinia iš kur atsiradus žąsų
padaugėjo musių

ginuosi nuo jų skaitydamas

gal galiu persmelkti keliomis eilutėmis
jas rašo grafomanai

ne parašė bet rašo
seniai žinoma tiesa
kas parašyta - mirę
kas teberašoma - gyva

nežinau ar tai tiesa
jei skaitysiu ilgai
mane bemast
apniks kognityviniai nesklandumai

štai:

esu miško vaidilutė su fotoaparatu
jis mano burnos ertmėje
taigi fotografuoju gomuriu

vienoje iš nuotraukų ne nuotraukų
braidau po šilkinę baziliskų pelkę
dvokia ir kvepia vienu metu neapsakomai

dumblas bei purvas pelenų spalvos
ir juodo šilko

baziliskai irgi
tiktai iš žalio

balto ore tvyrančio rūko apsupty
sėdi pelkių senis
ir neakivaizdu rytas dabar ar vakaras

prieš jį ant aukšto kelmo
garuoja bulvės
barstytos krapais

šalimais šaltibarščiai
irgi su krapais

bet ir su baziliskais
iš šilko

jeigu duočiau seniui į snukį
bulves ir šaltibarščius galėčiau suėsti pati

jeigu neduočiau man liktų nuotrauka

išsižioju
mano burokėlių spalvos gleivinė blyksteli

fotografuoju