Pasiilgau tavęs

Ateini į sapnus man nubundant prieš rytą,
Vis kas kartą kitoks ir dažnai nebylus,
Atbundu tamsoje, mėnuo debesis rita
Širdžiai dunksint kaskart ir išsklaidant kerus.

Pasiilgstu tavęs, jau seniai nekalbėjom,
Nesueina keliai daugel metų ir čia —
Toj pirkelėj medinėj balsiai dūsauja vėjai
Ir už vienišo medžio pakibus delčia.

Margas rytas išaugs padėvėtą drabužį,
Jo seniai nedėvėjau, jau rūbai kiti,
Vienišystė tyloj tarsi nemiga gūžias,
Virš galvos draikos voro nėrimai reti.

Rankos plaukus kedens, užsimiršti skubėsiu,
Kol vežimai vilčių dar prošal neriedės,
Kolei savojo kūno nedengsiu pavėsiu,
Mano lūpos netars užmiršimo raidės.