Fineganas

Kūrinys publikuotas dirbtuvėse >>
Ctt. iš Prano Zvanija kaip ministrantas per mišias

'paliečiau seniai užgijusį randą ant smilkinio ties kaire akimi'

praeities, dabarties ir  ateities
fragmentai susimaišė., kaip
saulėgrąžos ir saulašarės sapnas.
Hesiodo tartaras atėjo pas mus.

ar aš labai pasislėpęs?
tikiuosi, kad nematomai. kad neatrandamai!
guliu veidu prisiplojęs po auto,
regis audi markės keturkampiu kubilu.
aš nelabai pažįstamas su automobiliais,
et šis, regis, dar iš tų, gerųjų laikų, kai
žmonės-žoliapjovės nemedžiojo mūs.
kai žmonės-peiliai, kartais vadinami
žmonėmis-zeimeriais nepjaustė
mūsų į smulkius gabaliukus.
esu plonas, labai plonas, iš manęs
vieni kaulai. anksčiau palįsti po
automobiliu nebūčiau galėjęs, dabar -
vienas juokas.

metų laikas yra pabaiga rugpjūčio,
pirmieji pageltę liepų lapeliai
nualsinti saulės pasidavėliškai
leidžiasi rezignuojančiu būriu.
guliu po audine, po jos dugnu.
čia pilna tepalų, smėlio ir tepalų
sąmaišos limpa prie lūpų.

ar

ar aš labai pasislėpęs? tikiuosi.
viliuosi, kad audinė neišduos manęs,
juk niekada nieko blogo nesu jai
padaręs. tik vieną kartą nusišlapinau
ant galinio kairės pusės rato.
tai buvo seniai, visų šventųjų dieną.
manau, kad automobolis jau bus
viską pamiršęs.

trys žuvėdros šika, viena klykia.
savo riksmą aš tramdau rydamas
tepaluotą smėlį.
žmogus-žoliapjovė su ilgoku šuns
snukiu prie raudonplyčio namo
kampo uodžia orą.

kas nors, kas dar gyvas pasakykite
man - kodėl mums nepadeda
Amerika? juk jie visada žadėdavo
mums padėti!

mano galva tikras pasaulinės
reikšmės klausimų bunkeris.
katinas Fineganas glaudžiasi  prie
manęs. jis lengvai galėtų pabėgti,
tačiau nebėga.
žmogus-žoliapjovė paspiria
prie jo kojų bumpsėjusį nektariną,
jis rieda tiesiai link manęs.

nebeišlaikęs tvyrančios į tampos
aš imu kykti:

- Fineganai bėk! - ir Fineganas leidžiasi bėgti.

-