Noriu panirti krintančio lietaus šviesoje,
Nuplauti prirūdijusi skausmą širdyje.
Paskandinti savo mintis, savo jausmus,
Ten kur nieko nebus, tik vieniša mano širdies tyla.
Noriu apsikabinti su krintančio lietaus šviesa,
Permirkusiu veidu, nutraukti grandinę nuo pavargusių rankų.
Sukaupus jėgas išplėšti šį jausmą iš savo krūtinės,
Ir vėl būti laisvu vėjo vaiku.


Meno Angelas















