Užmačiau skelbimą apie renginį bibliotekoje. Bus kalbama apie saugų internetą vaikams. T.y. gelbės vaikus nuo virtualių pažinčių, netinkamo elgesio, patyčių bei pusiausvyros tarp realybės ir virtualybės praradimo.

Toks jausmas, kad tebegyvenam tais laikais, kai matkės mokytojai liepdavo viską kalt mintinai, nes "gyvenime su savimi skaičiavimo mašinėlės visur neturėsite". Kaip jie nesupranta, kad virtualybė yra ta pati tikrovė, tik kitoks komunikacijos būdas. Tie patys romantizuojami popieriniai laiškai, tik žymiai interaktyvesni ir efektyvesni.

Mūsų smegenys neskiria tiesos nuo dalykų, kuriems šiaip pritariame. T.y. jei manysime, jog skiepai yra pavojingi, net jei nežinome tikrųjų faktų, mes šį teiginį interpretuosime kaip tiesą.

Taigi visi tie dalykai, patiriami per virtualybės prizmę, yra ne mažiau realūs nei realybė. Netgi galima būtų kelti kitą klausimą, kiek realybėje patiriami dalykai nėra mažiau iliuzija nei virtualybėje.

Ir kodėl aš supykau ant to plakato? Todėl, kad jis sako, jog man brangūs žmonės, kuriuos sutikau internete, yra mažiau vertingi nei tie, kuriuos sutikau universitete, darbe ar parduotuvėje. Tarsi realus mėsos ir kaulų maišas yra savaiminė vertybė, ir sutikęs žmogų gyvai tu jau žinai, kas jis per ornitologo svajonė. Tarsi ta informacija, kurią gauni pamatęs žmogų gyvai, suteikia nekvestionuojamą sėkmingų santykių be apgavysčių garantiją.

Yra teigiančių, kad apgauti internetu yra paprasčiau nei gyvai. Iš vienos pusės taip, iš kitos ne. Bėda ta, kad jokio skirtumo, ar mus apgaudinėja gyvai ar internetu, esmė tame, kiek mes patys leidžiamės apgaunami. Ir tai neturi nieko bendro su kvailumu. Juk niekas nenori būti apgautas, o toks jaučiasi visišku kvaileliu, muša save per kaktą ir keikia "o juk galėjau žinoti/ ir kaip aš nepastebėjau/ ir pan.". Tiesiog čia vėlgi veikia mūsų smegenys. Mes subjektyvūs padarai, tad renkamės daug ko nepastebėti, nes ką jau ką, bet save любимых mes gebame pateisinti geriausiai.

Deja (ar laimei), mes esame žymiai paprastesni ir labiau nuspėjami nei manome. Ir tai yra natūralu, šabloniukai mums padeda gyventi komfortišką gyvenimą. Tad norėdami nelikti apgauti apskritai, turime stebėti šabloniukus, o ne peikti internetą dėl visų blogybių.