Link tavęs

Kritau lyg eketėn per patį šaltį sausio,
Gesindama degimą pragaro liepsnų,
Jausmai dvilypiai sudraskys mane veikiausiai,
Kai pasimetusi tik
    link tavęs
          einu.

Virpėjimas širdies lyg epušės lapelio,
Kai atminties arimuos ganosi šiaurys,
Kada dienos tėkmė iš sąstingio vėl kelias
Ir horizontas ryto
    aušrą
          nulaižys.

Grįžtu lyg iš tremties nugairintų pasviečių
Sapnuotu ilgesiu išdžiūvusios žolės,
Sutik mane, kaip pasitinka žemė lietų,
Kaip niekas kitas taip
    sutikti
          negalės.

Kritimas eketėn per patį sausio šaltį –
Pavasario šauklys, atželsiu iš šaknų.
Pražydęs nerimas leis kibirkštį įskelti,
Juk lig tavęs, Tėvyne,
    šviesmečius
          einu.