Žinia apie Antano mirtį mane užklupo Vėlinių ir Visų Šventųjų savaitgalį Ramūno Snarskio  veidaknygėje : ,,Su giliu liūdesiu pranešame, kad mus paliko filmų kūrėjas, fotografas Antanas Kučinskas.
Velionis daugelį metų buvo kino ir fotografijos meno entuziastas, palikęs Šiauliams įdomių dokumentinio ir vaidybinio kino darbų. Autoriaus video filmuose užfiksuoti svarbūs Šiaulių istorijos vaizdiniai. Menininkas nevengė įžengti į audiovizualinių eksperimentų lauką. Daugelį metų Antanas buvo saviveiklinio kino kūrėjų bendruomenės narys, padėjęs šiai bendruomenei augti ir tobulėti.‘‘
    Su Antanu  man teko bendrauti Šiaulių knygų mugių metu Povilo  Višinskio bibliotekoje, išklausyti nuomonių apie poeziją, ginčytis kavinukėje prie parko. Tuomet dar nežinojau, kad Antanas dalyvaus poetės Janinos Jovaišaitės laidotuvėse Šaulio aikštėje, kad  sukurs jautrų, kūrėjos sielą atspindintį filmą, dokumentuos istorinį Šiaulių įvykį. Tą dieną kai atviroje šventovėje prie poetės urnos kalbėjo  draugai, artimieji, pravirko debesys.  Kunigui baigiant atsisveikinimo maldą, laidotuvių eisenai pajudėjus link Jovaišų kriptos,  lietaus virvės sutrūkinėjo, pabiro mažais spindinčiais lašeliukais.
    Antanas savo kamera vijosi kiekvieną lašelį, kiekvieną judesį, kiekvieną virptelėjimą, lyg tas Šiaulių miesto simbolis auksinis Šaulys padangėse gaudė saulės spindulį, rašė į tūkstantmetį Šiaulių  istorijos metraštį, paraštėse palikęs godžias rujas besidraskančias dėl vadinamų čekių ar projektinių išmokų.
    PRO MEMORIJA Tau, Antanai, ilsėkis ramybėje.
Jau klevo lapas paskutinis
Užmigdo širdį tyliai tyliai
Kur aplink Šaulį burias kriptos
Ir Tavo pėdos ten paliktos
Kai šviesią pasaką sukūrei
Po saule spindinčia skulptūra
Lietaus lašelių sidabriuką
Senos Talšos šilkinį rūką
Poetės simbolių istoriją
Sudėjai filman PRO MEMORIJA