Avietinės naktys

žolynuose grimzta žiedo akys
senelio kalvio kaustytas mėnulis skubina
lytėjimai kaip vinys į gelmes
kur norisi užtrukti
Kurtuvos pušyne Svilėj
tolimuos kraštuos

verpetai sklidini kaip taurės vyno
trapių kojelių šokiai skaldo nakties tylą
kalvio kūjis įžiebia žvaigždes
kad šviestų kad tyliai kaip lūšis 
atneštum man  į guolį
aviečių kvepiančių rasa