Roma

2016 metais jaunas poetas Mantas Balakauskas išleido pirmą poezijos knygą pavadinimu ,,Roma“,  kurią netrukus gerai  įvertino kritikai. Leidinį rėmė Lietuvos Kultūros taryba. ,,Roma‘‘ populiarumu pergalingai triuškina poezijos knygų legionus. 2017 metų pavasarį Mantui Balakauskui Naisių literatūros muziejuje įteikta 41- oji Zigmo Gėlės premija už pirmąją knygą.

Mantas Balakauskas gimė 1989 Buriatijoje. Gyveno ir baigė gimnaziją Panevėžyje. Vilniuje studijavo istoriją. Baigęs mokslus liko sostinėje. Vienas iš asociacijos ,,Slinktys“ įkūrėjų.

Manto Balakausko istorijos studijos, civilizacijų ir laikmečių pjūviai, kūrybinės saviraiškos paieškos susikoncentravo  idiomoje − ,,visi keliai veda į Romą‘‘. Poeto minčių reiškimo sistemą vizualizuoja dailininko Dariaus Rimeikos iliustracijos. Raudona knygos viršelio spalva sluoksniuojasi su dūmų plėmais, juodumą persmelkia žalvarinis akvilos žvilgsnis. Išskleisti erelio sparnai iš  pelenuoto mūšio lauko kyla vis kruvinesnėms batalijoms.

,,<...> praskelk mano galvą, iš kurios gims naujas pasaulis,/ mesk į mane akmenį ir pasėk mano kaukolę žemėje“, − Lacijaus autochtono rolę renkasi lyrinis herojus. Ir tai ko gero  charakteringiausias knygos tekstas. Tik vienas romėniškais žymenimis XLVII  numeruotas puslapis – Romos prabanga, klestėjimas, bet visa tai jau praeity: ,,toji Roma tuščia, nebėra vyno, nebėra datulių ir lieknųjų gražuolių,/ <...> termos atvėsusios“. Autorius meninei išraiškai pasitelkia morfologines formas, priešpastatymus, epochų transformacijas: ,,patvinusi kriauklėje Leta, bendrabučiai/ blokiniai, jau atšąlę mūsų lavonai, sąskaitos už mano ir tavo/kūnų šildymą/<...>toji Roma yra toliau , už viso šito pasaulio ribų‘‘. Tik vienas puslapis − ir prieš skaitytojo akis pralekia Antikos ir nūdienos  pasaulių panoramų dominantės.

Poeto lyrinis herojus keičia vaidmenis, kuriuos jam diktuoja istoriniai pjūviai. Knygos leitmotyvo – gladiatoriaus narsos ir tragizmo konfliktus – skaitytojas ras vidiniuose monologuose, kurie tinkami ir Senovės Romos, ir šiandienos laikmečiams: ,,mūsų nuostabus pralaimėjimas/ nebetenka prasmės“. Gladijai,  trys trumpi gladiatorių kalavijai, ženklina kiekvieno knygos teksto pradžią. Lyrinis herojus balansuoja ant epochų slenksčių: ,,turi sugrįžti atgal,/ sakau, kad miegama čia kitaip, tarsi žinotum,/kad dar turi atsidaryti duris iš anapus‘‘.  O jau dabarties  urbanistinė arterija −  gatvė − įgauna kovinės akustikos vibraciją ,,pilną žiauraus lapų tratėjimo‘‘.

Antikos Akropolio vardas  šiandien tapo komercinių kovų koliziejų simboliu, ,,kur galima kautis čia pat/ vietoje: šakėmis, kirviais ir peiliais,/ už ką tik norisi,/ nes jiems yra 95 procentų akcija‘‘.

Tekstų temperamentingą pulsaciją keičia ,,alkani kovos būgnai“, pilkas  urbanistines panoramas – įstabių raiškų gamtos atsivėrimai: ,,dubuo, pilnas varnų kranksėjimo,/ežero vandenio, iš kurio akių nusiprausdavo/ atklystančios vėlės‘‘, ,, <...>šokančiai saulei į kepenis“.

Manto  Balakausko  knygos sėkmę lėmė  pavadinimo ,,Roma“ parinkimas, profesionalūs viešieji ryšiai ir reklama, netikėtai skandalingas knygos videoklipas (knygos sudeginimas), autoriaus išsilavinimas, jaunatviškas maksimalizmas Tekstai turtingi meninės išraiškos priemonėmis, įžvalgomis, erdvūs išraiškų interpretacijoms, nepasiduodantys kanonizavimui. . Nors negalima nepastebėti  poetinių madų ir  įtakų poveikio autoriaus kūrybai.

,,Gladiator in arena consilium capit – gladiatorius apsisprendžia arenoje“− skelbia lotyniška sentencija. Kokią temą sekančiai knygai rinksis poetas?

Pirmosios Manto Balakausko knygos autoriaus Naisių muziejuje klausėme nenuobodžiaudami. Bibliotekose poezijos leidinys neužsiguli.