"Šiaurės Atėnai" nūdienos kultūriniame gyvenime tampa reiškiniu, kurio ignoruoti nebeišeina. Šis savaitraštis vienintelis iš konkurentų būrio sugebėjo sutelkti plačią intelektualių bendraminčių kuopą", – taip rašė Renata Baltrušaitytė "Veide" (I. 30). Šiaip jau straipsnis buvo apie naująjį Sigito Parulskio romaną "Trys sekundės dangaus". Romano autorius dėl šio straipsnio gerokai supyko, bent jau taip atrodo iš jo paties reakcijos tame pačiame...

Vilnius Rašytojų klubas 25 d. 17 val. - E. Mikulėnaitės ir A. Petraitytės kūrybos vakaras su naujomis knygomis. Dalyvauja autorės, E. Ignatavičius, J. Mikelinskas, G. Dručkutė, V. Mickevičiūtė, I. Plaušinaitytė, E. Kirkaitė Vilniaus rotušė 26 d. 18 val. - nacionalinės premijos laureato poeto K. Platelio kūrybos vakaras. Dalyvauja literatūros kritikas V. Sventickas, pianistė E. Stanevičiūtė. Koncertą veda D. Katkus Lietuvos nacionalinis muziejus 27 d. 17 val. -...

Latvių lyrika 1991–2002 skol! už visus, kurie jūroje (nesvarbu kokioje: ar Saragosos ar žiedų svajonių ar debesyse Bermudų trikampyje pa-są-monėje be-protystėje Aistmarėse pasakose meilėje) skrydis! Nors ir nuo Babelio bokšto? 1999-ajame aukšte skol! tikėkit manimi kaip aš čia stoviu viskas vyksta pagal Dievo valią Juris Kunosas Kiekvieną ketvirtadienį Maskvos televizija transliuoja laidą "Kultūros revoliucija", kurią veda žavusis kultūros ministras Michailas Švidkojus....

Su tokiu grotesku pamfletu apie savo Tėvynę jis išniro šveicarų dienraštyje "Neue Zürcher Zeitung" tuomet, kai Frankfurto knygų mugėje bandyta (ir, atrodo, sėkmingai) pareklamuoti Lietuvą ("Š. A." buvo išspausdinta 2002. XII. 07). Nepavyko vyrui. Iš pradžių reikia susitarti dėl zoologijos sąvokų. Jeigu Ivaškevičiaus valia šis padaras nardė (aišku, vandenyje), tai jis vadinosi ne dinozauru, bet zauropodu. Antra, Ivaškevičius rašo esąs lietuvis, aš irgi juo jaučiuosi. Vadinasi, jeigu mūsų...

Į klausimus atsako poetas Sigitas Geda 1. Kaip žinoma, stagnacijos metais išeivijos literatūra ir jos periodiniai leidiniai buvo saugomi specfonde. Vis dėlto esama pagrindo manyti, kad iškiliausi jos reiškiniai, ypač poezija, daugiau ar mažiau buvo pažįstami ir Lietuvos poetams, rašytojams, kritikams. Kai ką išleido ir Lietuvos leidyklos (J.Meką, H.Radauską, A.Mackų, J.Kėkštą, B.Rukšą, S.Santvarą, J.Aistį, A.Gustaitį, M.Katiliškį, K.Almeną), paskelbė "Poezijos pavasaris" ir kiti...

Lietuvos rašytojų sąjunga nuoširdžiai sveikina savo kolegas, kurie š.m. vasario 16 dieną Lietuvos valstybės atkūrimo proga buvo apdovanoti Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais: poetą Justiną Marcinkevičių - apdovanotą Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju kryžiumi; literatūrologę Vandą Zaborskaitę - apdovanotą Vytauto Didžiojo ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi; rašytoją Jurgą Ivanauskaitę - apdovanotą Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi;...

Stefanas Chwinas (g. 1949 Gdanske) - literatūros istorikas, eseistas, literatūros kritikas, prozininkas. Dėsto Gdansko universitete. Kaip prozininkas debiutavo romanais "Žmonės skorpionai" ir "Žmogus raidė" (abu 1989), išleistais pseudonimu Max Lars. Labiausiai išgarsėjo romanu "Hanemannas", kurio herojus įkūnija dvasinę patirtį žmonių, gyvenančių "blogoje žemės vietoje" - Europoje. Yra gavęs daugelį literatūros premijų: Kościelskių fondo Ženevoje; Ericho Brosto premiją (teikiamą už...

Kadangi kalbame apie naują tūkstantmetį, o patys, kaip suvokiame, likome daugmaž tokie patys (o jei keičiamės, tūkstantmetis tikrai niekuo dėtas), tai tų atsinaujinimo ženklų norėtųsi iš literatūros. Naivus noras, bet žmogiškas. Juoba kad vis neaiškiau, kaip į literatūrą žvelgti. Pernai gruodžio pabaigoje pasirodžiusioje Vandos Zaborskaitės knygoje "Tarp istorijos ir dabarties" teigiama, jog literatūros kritikas "yra tas, kuris apima visą literatūros procesą ar bent esmines jo puses"....

Spausdiname Jūratės Sprindytės ir Solveigos Daugirdaitės pasisakymus iš pokalbio "Naujas tūkstantmetis: girnos naujos, o miltai..?", įvykusio vasario 6 dieną Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. Šiandien mes tik bėglūs literatūros kritikai, vartaliojantys karštą dabartį. Nedėkingas užsiėmimas - per suintensyvinto skaitymo savaites atlaikyti ir bandyt rūšiuoti didžiulius informacijos srautus. Sunku rasti intymų santykį su knyga, tam trūksta laiko ir susikaupimo. Manau, kiekvienam...

Vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Parlamento galerijoje atidaryta Nacionalinės premijos laureatų - grafiko Arvydo Každailio ir skulptoriaus Roberto Antinio - paroda. A.Každailis eksponuoja kelerių pastarųjų metų darbą - iliustracijas (ofortų ciklą) Petro Dusburgiečio "Prūsijos žemės kronikai". Šis grafikos kūrinys ir indėlis, kuriant bei atkuriant senąją Lietuvos heraldiką, pelnė dailininkui Nacionalinės premijos laureato vardą. Skulptorius R.Antinis, tęsdamas tėvo, taip...

sako Valentinas Sventickas Vis pajuokaujate (teko girdėti), kad sutikti kultūros žmonės klausinėja, ką dabar beveikia savo kadencijas baigęs Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas. Tikras dalykas, net ir rašytojai ne visi žino. Dirbu Lietuvos rašytojų sąjungos leidykloje vyriausiuoju redaktoriumi. Šį darbą "dalimi etato" kiek spėdamas dirbau ir anksčiau, dabar atsidėjau tik jam. Ieškantys mano darbo kambario turi praverti LRS rūmų kieme esančias duris ir pro kiemsargės Vidos...

Vasario 15 d. LR Prezidentas Valdas Adamkus įteikė apdovanojimus 2002 metų Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatams: skulptoriui Robertui Antiniui, violončelininkui Davidui Geringui, kompozitoriui Jurgiui Juozapaičiui, dailininkui Arvydui Každailiui, teatro režisieriui Oskarui Koršunovui, rašytojams Jonui Mikelinskui ir Kornelijui Plateliui, kino režisieriui Audriui Stoniui, saksofonininkui Petrui Vyšniauskui. Laureatus pasveikino Nacionalinių premijų komiteto pirmininkas Sigitas Geda ir...

Šviesaus atminimo Česlovo Kudabos inicijuotas Lietuvos kultūros fondas, aktyviai veikęs dar sovietmečiu ir įvairiomis veiklos formomis žadinęs tautinį atgimimą, jau ne vieneri metai merdėjo. Lietuvos šviesuomenė, vis garsiau kalbėdama apie dažnėjančius kultūros nuopuolio pasireiškimus, institucijų bejėgiškumą, suskato gaivinti Kultūros fondo veiklą. Vasario 7 d. buvo sukviesta konferencija, kurioje dalyvavo Lietuvos kraštų atstovai. Kalbėtojai prisiminė ne vieną Kultūros fonde gimusį...

Lietuvos fotografija iki XXI a. Sudarė S. Žvirgždas. Vilnius, R. Paknio leidykla, 2003, 311 p. R. Paknio leidykla sukūrė paminklą Lietuvos fotografijai iki XXI a. Drąsiai pasakyta, tačiau su tais paminklais taip jau yra: paveikumo pirmiausia pasiekiama mastu, reikšme, o ne detalėmis ir ginčais. Granitiniu svoriu (2,9 kg - kaip gerai įmitęs kūdikis) ir asfalto spalva solidus albumas primena antkapį, memorialą. Svoris (ir tiesiogine, ir perkeltine prasme) lengvai paaiškinamas: net labai...

Iškilaus senosios lietuvių literatūros tyrėjo ir istoriko Jurgio Lebedžio mokinio prof. Juozo Girdzijausko iniciatyva Lietuvių literatūros ir tautosakos institute sausio 24 dieną vyko mokslinė konferencija "Jurgio Lebedžio skaitymai", skirta 90-osioms gimimo metinėms. Įžangos žodį tarė instituto direktorius prof. Algis Kalėda, pabrėždamas ir iškeldamas Jurgio Lebedžio svarbą ir ženklumą lietuvių humanitarinių mokslų raidai. Apie Jurgį Lebedį kaip literatūros profesorių, jo asmenybę ir darbus iš...

Su šveicarų baltistikos ir slavistikos profesoriumi dr. JANU PETERIU LOCHERIU kalbasi Juozas Šorys – Kaip Lietuvos draugas, rimtai studijavęs mūsų kalbą ir kultūrą, dažnai lankotės Vilniuje. Koks šio atvykimo tikslas? – Lietuvos kultūros ministerija ir Greifsvaldo (Vokietija) universiteto Baltistikos instituto profesorius Jochenas D. Range pakvietė į tarptautinės parodos "Biblijos vertėjas Jonas Bretkūnas" atidarymą. Be lietuvių muziejininkų, kalbininkų, istorikų bei rėmėjų, prie...

Eidamas Vilniaus gatvėmis galėčiau nematyti, nepastebėti, kaip viena po kitos dingsta atminimo lentos įžymiems Lietuvos meno kūrėjams ir atlikėjams. Ir negalvoti, kas dėl to turėtų susirūpinti? Galėčiau nutylėti ir tai, kad knygose tiesiog veši klaidos, ir jos, pasitikint, kad tai tikslios žinios, persimeta į naujus leidinius. Dar prieš Kalėdas išėjo mano parengtas "2003 metų muzikos kalendorius", jau tryliktas, kasmetinis. Sulaukiau gražių atsiliepimų. Iš Čikagos parašė chorvedys, vargonininkas...

Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje atšventėme jau trečią mielo vaikų ir jaunimo literatūros kūrėjo Vytauto Tamulaičio jubiliejinį gimtadienį. Šiemet sausį jam būtų suėję devyniasdešimt, o rugsėjį minėsime netekties dešimtmetį. V.Tamulaitis - mūsų vaikų literatūros klasikas, vienas iš nedaugelio rašytojų, atsidėjusių, kaip pats teigė, vien jaunimo, o iš tikrųjų - vaikų literatūrai. Šiame kelyje jis sekė P.Mašiotu, A.Giedriumi, bet antrąjį tarpukario dešimtmetį nuėjo su nauja rašytojų...

Su rašytoju, vertėju TEODORU ČETRAUSKU kalbasi ALVYDAS ŠLEPIKAS A.Š. Kaip pats sakei, buvai paskutinis, sugrįžęs iš Frankfurto knygų mugės… T.Č. Taip, teisybė, nes aš turbūt pirmas iš rašytojų išvažiavau ir paskutinis sugrįžau - išvažiavau rugpjūčio trečią dieną, o grįžau gruodžio dvidešimt pirmą. Buvau gavęs Edenkobeno kūrybos namų stipendiją, tačiau tai taip pat buvo susiję su Frankfurto knygų muge, nes šitą stipendiją buvau gavęs už knygą "Kažkas, kažkaip, kažkur", kuri buvo...

Kultūros ministerija, priešingai nei dienraščio "Lietuvos rytas" rubrikos "Laiko ženklai" autoriai, įsitikinusi, kad valstybės skiriamos stipendijos menininkams yra vienas iš efektyvių būdų skatinti įvairiapusiškus kultūros procesus, jų sklaidą bei inicijuoti originalius jos projektus. Manytume, jog tokių kūrėjų kaip Eugenijus Ališanka, Alfonsas Andriuškevičius, Osvaldas Balakauskas, Gintaras Beresnevičius, Petras Dirgėla, Rūta ir Zbignievas Ibelhauptai, Janina Lapinskaitė, Giedrius...