Išmokti plaukti

Galima tik sudėtingai. Arba tu skęsti mokyklos baseine, arba blogoje poezijoje...

Šiuo atveju pasisekė. Nereikėjo toli ieškot instruktoriaus. Šių Viešpaties metų kovo 27- ąją buvo pristatyta (atrasta) Lauryno Katkaus antroji knyga "Nardymo pamokos".

Kukliai. Susirinkę į Užupio "kabaką", į salę, pro kurios itin didelius langus matosi upė ir Soboras (ir parūkyt galima lauke, kol apsauginis neužrakina), žmonės pašnekėjo apie šį bei tą, Laurynas K. paskaitė. Po pusvalandžio žmonės išsisikirstė.

P.S. O, kad tai būtų viskas. Visa ataskaita, visi patenkinti... Ale, ne. Sudėtingiau.

Kiek pamenu, pradžioje šnekėjo "Vagos" vyr. redaktorė J.Riškutė, redagavusi Lauryno knygą. Šnekėjo ilgai, išnarstė L.Katkaus poeziją po smulkų smulkų kaulelį. Atseit, ir rašo gerai, ir esti tarpininkas.

Tarp sovietinės aštuntojo dešimtmečio tikrovės ir dabarties. Teisybė. Atseit, rašo apie žmones, kurie "išsižergę", t.y. viena koja sovietmetyje, kita Nepriklausomybėje. Registruoja. Jautriai kaip seismografas. Poetiniu buities, asmeniškumų, refleksijos ir istorinių realijų deriniu.

Labai mielos leidyklos "STROFA" vyr. redaktorė, G.Kadžiulytė iš tikrųjų ir išleidusi šią knygą (puikiai, ačiū leidyklai už įvairiapusę ir įnoringą poetų bei dailininkų draugijos toleranciją), trumpai nusakė kas, kur, kaip ir kodėl vyko, kol ta knyga pasirodė.

Toliau nevykę kritikai, nemenkindami savo ir knygos vertės, aptarė privalumus ir trūkumus. Stalas buvo ne itin didelis, alaus buvo ne itin daug, tad aptarimas išėjo sausokas, bet...

Poetas M.Burokas bandė kalbėti apie poetinio L.K. peizažo unikalumą, rašančiųjų kartų panašumus ir skirtumus, akcentuoti kai kurias L.Katkaus knygos ypatybes.

Viską užbaigė knygos dailininkas A.Gelūnas (tas, kuris L.K. viršelyje uždėjo XVII a. povandeninio laivo projektą), pasakodamas, kad įnoringi tie poetai, nepaisant rezultato.

Po visų kalbų, džiovinančių burną, žodis atiteko knygos autoriui, kuris nedelsdamas išpažino, kad jo dauguma tekstų yra pagimdyti klajokliško gyvenimo, aštuntojo dešimtmečio ir, šiaip, kartais užklystančio talento. Jis paskaitė aštuonis eilėraščius, po vieną kiekvienam savo knygos skyriui. O kadangi skaičiuoti (kaip ir visi filologai) nemokėjo, susipainiojo ties kokiu šeštu.

Po šio buvo graži kartoninė dėžė vardu instaliacija, vardu "Panirimas", deja, į knygą netilpusi, dar alaus ant odinių baro kėdžių ir tykus, ramus išsiskirstymas. Kas pabėgo, kas paseno....

P.P.S. Info vokiškai skaitantiems: beveik tuo pat metu pasirodė į vokiečių kalbą versta Lauryno Katkaus poezijos knyga. Pavadinimo dėl išsilavinimo stokos nepamenu ir nesuprantu...


surašė b. m.