Naujausi išeivijos eksponatai

Maironio lietuvių literatūros muziejuje (toliau - MLLM) Kaune rengiamos įvairios proginės ir jubiliejinės rašytojų parodos, literatūrinės teminės apžvalginės ekspozicijos, eksponuojami fotomenininkų, dailininkų darbai. Lankytojai supažindinami su gautais rašytojų archyvais. Šiuo metu MLLM dvejose salėse veikia paroda „Naujausi išeivijos eksponatai“. Pusę metų stažuodamasi Lituanistikos tyrimo ir studijų centre (toliau - LTSC) Čikagoje, susipažinau su LTSC esančiais archyvais, taip pat aplankiau išeivijoje gyvenančius rašytojus, jų artimuosius. Savininkams leidus, peržiūrėjau, atrinkau ir pargabenau į Lietuvą, į Maironio namus, įdomios archyvinės medžiagos.

Parodoje eksponuojami Liūnės Sutemos, Mariaus Katiliškio, Alfonso Nykos-Niliūno, Jurgio Blekaičio, Jurgio Jankaus, Aloyzo Barono, Pauliaus Jurkaus, Nijolės Jankutės-Užubalienės, Julijos Švabaitės-Gylienės, Eglės Juodvalkės, Antano Škėmos ir kitų rašytojų archyvai. Lankytojai, atvykę į muziejų, gali išvysti originalius eksponatus, pasidžiaugti sugrįžusiu literatūros palikimu.

Pirmoje salėje pateikta žurnalisto Jono Vaidelio archyvinė medžiaga. Jis priklausė Lietuvos žurnalistų sąjungai tremtyje. Buvo vienas iš „Žiburių“ laikraščio pagrindinių steigėjų ir leidėjų. Šis laikraštis, ėjęs 1945-1949 metais Vokietijoje, buvo vienas pirmųjų ir populiariausių tremtyje. Beveik visa J.Vaidelio archyve esanti medžiaga - nuotraukos, kurios laikraštyje buvo naudojamos kaip iliustracinė medžiaga. Stenduose eksponuojamos retos nuotraukos, atspindinčios išeivių gyvenimą 1944-1950 metais Vokietijos DP stovyklose. Jose užfiksuota ne tik pilka stovyklų buitis, bet ir lietuviškų darželių, progimnazijų, gimnazijų atidarymo momentai. Labdaringais tikslais stovyklose lankosi Roosevelto žmona. Iš nuotraukų matome, kad čia vyko kultūrinis, meninis, sportinis gyvenimas: buvo rengiamos knygų ir dailės parodos, kūrėsi teatriniai sambūriai, muzikiniai ansambliai, surengta Pabaltijo šventė, sporto olimpiada, futbolo varžybos.

Parodoje eksponuojama unikali medžiaga, gauta iš LTSC. Nuoširdžiai už ją dėkojame LTSC vadovui profesoriui Jonui Račkauskui ir archyvų direktorei Skirmantei Miglinienei. Tai unikalūs, reti dramaturgo Antano Škėmos rankraščiai - apysaka „Izaokas“, drama „Kalėdinis vaizdelis“, dramos „Šventoji Inga“ fragmentai bei įvairių straipsnių ištraukos. A. Škėma kurdamas nenaudojo rašomosios mašinėlės - savo tekstus perrašinėjo ranka. LTSC esančiame A. Škėmos archyve laikoma po 3-4 egzempliorius kūrinių rankraščių. LTSC vadovybė maloniai sutiko pasidalinti turimais turtais ir perdavė dalį jų MLLM.

Lankytojai gali susipažinti su Jurgio Jankaus, Nijolės Jankutės-Užubalienės, Julijos Švabaitės-Gylienės archyvų fragmentais. Plačiau pateikta medžiaga iš Eglės Juodvalkės archyvo. Tai jos vaikystės ir jaunystės nuotraukos, mokslo pažymėjimai, rankraštiniai sąsiuviniai, vakarų programos.

Šioje salėje eksponuojami rašytojo, režisieriaus Jurgio Blekaičio ir poeto, literatūros kritiko Alfonso Nykos-Niliūno archyvai.

Viešėdama J. Blekaičio namuose, Vašingtone, atsirinkau ne tik originalių nuotraukų, bet ir rankraštinių sąsiuvinių, užrašų knygelių, straipsnių originalų. J. Blekaitis nepriklausomoje Lietuvoje baigė režisūros mokslus ir parašė diplominį darbą apie savo dėstytoją režisierių A. Jakševičių. Lankytojai gali pamatyti originalią A. Jakševičiaus studijos nuotrauką bei minėtą diplominį darbą. Įdomios ir užrašų knygelės, primargintos įvairiomis pastabomis, skirtomis teatrui ir kūrybai. Būdamas Vokietijos DP stovyklose, J. Blekaitis įsteigė savo teatro studiją, apie kurios gyvavimą ir planus rašė šiose knygelėse. Stovyklose įkuria teatro sambūrį „Aitvaras“, kuris pastato pirmą tremtyje nuotaikingą Antano Rūko parašytą eilėmis vaizdelį „Dundulis ir Bubulis“. Parodoje eksponuojamas šios komedijos mašinraštis bei vaidinimo nuotraukos. Premjera buvo parodyta Detmolde, o vėliau buvo važinėjama nuo Flensburgo iki Kempteno ir suvaidinta daugiau nei 30 kartų. J.Blekaitis kaip režisierius dirbo tiek su „Atžalyno“ (Hanau), tiek su Augsburgo dramos aktorių grupėmis. Savo archyve jis išlaikė retas spektaklių nuotraukas. O šiose teatrinėse grupėse vaidino ir A. Škėma, S. Pilka, B.Pūkelevičiūtė, E. Petrauskienė bei kiti. Svarbus ir J. Blekaičio poetinis palikimas. Kurti pradėjo dar Lietuvoje ir rašė visą gyvenimą. Eksponuojamas gan storokas jo rankraštinis sąsiuvinis. Parodoje pateikta ir nuotraukų iš J. Blekaičio gyvenimo JAV, iš informacinės agentūros „Amerikos balsas“, kurioje jis dirbo, iš Amerikoje, Kanadoje jo režisuotų spektaklių. Nuotraukose taip pat užfiksuoti susitikimai su rašytojais, dramos aktoriais bei asmeninio gyvenimo fragmentai.

Alfonso Nykos-Niliūno archyvas šį kartą pasipildė unikaliais eksponatais: nuotraukos, rankraščiai, mašinraščiai su pataisymais, memorialinės bibliotekos dalis. Nuotraukos sugrąžina mus į Nepriklausomą Lietuvą - čia A. Nyka-Niliūnas Vilniaus universitete, su draugais išvykose. Iš nuotraukų į mus žvelgia esantys Tiubingene, Freiburge jauni talentingi kūrėjai: A. Nyka-Niliūnas, H. Nagys, M. Katiliškis, J. Kaupas. Tai išties retos ir neįkainojamą vertę turinčios nuotraukos. Poetas perdavė muziejui ir vertingus savo rankraščius: vienas jų -rankraštinis sąsiuvinis „Apie daiktus ir vaikystę“. Didelio jo kūrinio „Dienoraščiai be datų“ mašinraštis su pataisymais taip pat yra ekspozicijoje. Galima pamatyti rankraštinius Ch. Baudelaire`o, A. Rimbaud, P. Claudelio, F. Hölderlino ir kitus vertimus. Memorialinės bibliotekos dalis gan turtinga - visos knygos su puikiomis J. Kaupo, H. Nagio, P. Andriušio, A. Vaičiulaičio ir kitų dedikacijomis.

Dviejose stiklinėse vitrinose pateiktose nuotraukose - poetas draugų literatų draugijoje, šeimos rate. Lankytojams pristatoma poeto žmona, menininkė Sandra, du jų sūnūs ir dukra.

Abiejų minėtų menininkų archyve radau medžiagos ir apie poetą Henriką Radauską (buvęs abiejų draugas). Vertingos nuotraukos - Henrikas su žmona Vera Vokietijoje, Amerikoje. Unikalūs vertimų - P. Merimée „Lokio“ ir H.  Heine`s „Atta Trolis“ - originalai.

Antroje salėje pateikti Aloyzo Barono, Liūnės Sutemos, Mariaus Katiliškio, Algimanto Mackaus, Pauliaus Jurkaus archyvai.

Aloyzo Barono vardas mažai žinomas Lietuvos visuomenei, tačiau išeivijoje jis buvo vienas populiariausių ir produktyviausių rašytojų. Literatūros pasaulyje pagarsėjęs kaip romanistas (3 romanai apdovanoti „Draugo“ laikraščio premijomis), novelistas, poetas, satyrikas, vaikų rašytojas. Pradėjęs rašyti dar Lietuvoje, savo kūrybą skelbė periodikoje, vėliau Vokietijoje. Jis parašė ir išleido arti 30 knygų. Ilgus metus buvo „Draugo“ bendradarbis, aktyvus Lietuvių bičiulių fronto atstovas, priklausė įvairioms kultūrinėms, visuomeninėms organizacijoms. Jo gyvenimą nutraukė staigi mirtis. Žmona p. Nijolė nuoširdžiai rūpinasi vyro palikimu. Jai leidus, atsirinkau ir pargabenau į muziejų didelę dalį A. Barono palikimo. Parodoje lankytojai gali išvysti jo asmeninius dokumentus. Stebina jo smalsumas ir noras siekti mokslų. Lietuvoje baigė Biržų amatų mokyklą, studijavo VDU, tremtyje vėlgi įgyja metalo apdirbėjo specialybę, studijuoja filosofiją Frankfurto universitete. Eksponuojami jo dokumentai, apdovanojimai. Nuotraukos byloja apie visavertį kūrybinį gyvenimą: be A. Barono neapsieidavo nė vienas renginys, nė vienas pobūvis, jis dalyvaudavo literatūros vakaruose. Buvo mėgstamas ir populiarus draugų tarpe.

Parodoje lankytojai gali pasidžiaugti ir poetės Liūnės Sutemos archyvu. Tai nuotraukos iš vaikystės, jaunystės, brandos metų. Su tėvais Lietuvoje, Vokietijoje, su broliais Henriku ir Martynu… Svarbūs penki rankraštiniai sąsiuviniai, kuriuose užfiksuoti pirmieji poetiniai bandymai Kėdainiuose, vėliau - Vokietijos stovyklose, Amerikoje. Nuotraukose - nuotaikingi pasibuvimai Tabor Farmoje per „Santaros“ suvažiavimus. Čia matome Julių Kaupą, Ritą Kavolienę, A. Titų Antanaitį, Kazį Almeną, Algimantą Mackų, Vytautą Kavolį, Rimvydą Šilbajorį ir kitus. Archyvinėse nuotraukose atskleistas poetės asmeninis gyvenimas - ji su vyru Mariumi, su sūnumi Sauliumi ir dukra Agne, su tėvais.

Dėl vietos stokos negaliu suminėti visų archyvų ir visos medžiagos, kuri eksponuojama. Stiklinėje uždaroje spintoje lankytojai gali išvysti vertingų knygų, leistų Vokietijoje ir JAV; retos spaudos iš Vokietijos stovyklų - „Ateitį“, „Skautų aidą“, „Saulutę“ ir kitus leidinius. Pluoštas eksponuojamų Vokietijoje leistų vaikiškų knygelių liudija, kokios jos buvo spalvingos ir dailios.

Čia taip pat pateikiama ir gausybė parvežtų laiškų, rašytų K. Bradūno, E. Matuzevičiaus -A. Nykai, A. Vaičiulaičio -A.Šešplaukiui-Tyruoliui, Nelės Mazalaitės ir Juozo Krumino archyvo dalis. Spintoje sudėtos iš p. Danutės Jankienės gautos audiokasetės -Ročesteryje Jurgio Jankaus organizuojamų literatūrinių vakarų įrašai. Visa medžiaga atveria turiningą išeivių gyvenimą tremtyje.

Parodoje „Naujausi išeivijos eksponatai“ eksponuojama tik nedidelė dalis parvežtos medžiagos.

Nuoširdžiai dėkoju LTSC už suteiktą galimybę stažuotis archyve, už galimybę tiesiogiai bendrauti su rašytojais ir rinkti unikalią medžiagą. Nuoširdžiai esu dėkinga ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, kuri skyrė man Valstybės stipendiją, kad galėčiau įgyvendinti sano sumanymus.