Apie:
Alfonsas Nyka-Niliūnas (tikroji pavardė – Alfonsas Čipkus) gimė Nemeikščių kaime, Utenos apskrityje. Poetas, vertėjas, kritikas.
1938 – 1939 m. Kaune Vytauto Didžiojo Universitete (VDU) pradėjo studijuoti romanistiką ir filosofiją. Vėliau porą metų tęsė šias studijas Vilniaus Universitete (VU). 1944 m. pasitraukė į Vakarus, Tiubingeno ir Fribūro universitetuose gilino filosofijos bei meno istorijos žinias. Negana to, A. Nyka-Niliūnas studijavo ir baigė vokiečių, prancūzų ir anglų literatūras. Kurį laiką dirbo mokytoju lietuvių gimnazijose užsienyje, bendradarbiavo su kultūrine Lietuvos spauda. 1949 m. emigravo į JAV. Dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone, redagavo straipsnius, knygas.
Poezijoje debiutavo 1939 m. Pirmoji knyga Praradimo simfonijos išleista 1946 m. Tiubingene. Buvo išspausdinti ir kiti poezijos rinkiniai: Orfėjaus medis (1953), Balandžio vigilijos (1957), Vyno stebuklas (1974), Žiemos teologija (1985). Ne vienas iš šių rinkinių buvo premijuotas.
Pasižymėjo kaip talentingas kritikas. Vertė poeziją iš prancūzų (Ch. Baudelaire, A. Rimbaud, P. Claudel, H. Michaux), vokiečių (St. George), anglų (T.S. Eliot) ir italų (G. Leopardi) kalbų. Jo vertimų aruodui priklauso ir garsusis V. Šekspyro „Hamletas”, Vergilijaus, Goethes, Cz. Miloszo kūrinių vertimai.
A. Nyka-Niliūnas kartu su K. Bradūnu, J. Kėkštu, H. Nagiu dalyvavo išleidžiant poezijos antologiją „Žemė”. Pirmą kartą ji pasirodė 1951 m. Čia buvo įtraukta ir 1944 m. tragiškai žuvusio Vytauto Mačernio kūryba. Poetas reiškėsi ir kritikoje. Rašė straipsnius, recenzijas, esė. Žemininkų iniciatyva 1952 m. buvo pradėti leisti „Literatūros lankai”.
Savotišku bestseleriu Lietuvoje tapo Čikagoje išleisti jo Dienoraščio fragmentų du tomai (1: 1938-1970, 1998; 2: 1970-1998, 1999). Tai nėra tipiškas dienoraštis, leidžiantis skaitytojui sekti biografinių autoriaus įvykių eiga. Greičiau tai unikali intelektualinė ir egzistencinė istorija. Istoriniai įvykiai (Antrasis pasaulinis karas, pasitraukimas iš gimtojo krašto), juolab kiti asmeniniai įvykiai čia dažniausiai tėra kultūrinės, literatūrinės refleksijos, filosofinės žmogiškosios situacijos fonas.
1997 m. A. Nykai-Niliūnui paskirta Lietuvos nacionalinė premija.
A. Nyka-Niliūnas yra filosofiškas poetas, bet jo filosofija įausta į sudėtingą vaizdą. Jo žmogus – mąstytojas, apmąstantis saulėtekį, saulėlydį, mandoliną, vazą, vėjarodį. Poetui būtis yra tarsi užkerėta, neišsprendžiama mįslė, todėl jo kūryboje sutinkame kaskart vis neaiškesnes, detališkesnes ir sunkiau suprantamas eiles. A. Nykos-Niliūno poeziją kritikai dažnai vadina idėjine (filosofine). Tai atkreipia dėmesį į poeto intelektualinę nuotaiką ir atskiria nuo lyrikų.
Bibliografija:
Orfėjaus medis: [eilėraščiai]. 2-asis leidimas. Chicago: V. Saulius, 1954. [kiti leidimai: 1953]
Balandžio vigilija: [eilėraščiai]. Chicago: V. Saulius, 1957
Išduotas medis: [eilėraščiai]. Chicago: Pedagoginis lituanistikos institutas, 1971
Vyno stebuklas: [eilėraščiai]. Chicago: Algimanto Mackaus knygų leidimo fondas, 1974
Žiemos teologija: [eilėraščiai]. Chicago: Algimanto Mackaus knygų leidimo fondas, 1985
Būties erozija: [eilėraščiai]. Vilnius: Vaga, 1989
Temos ir variacijos: [literatūra, kritika, polemika]. Vilnius: Baltos lankos, 1996
Eilėraščiai: Vilnius: Baltos lankos, 1996
Dienoraščio fragmentai: Willowbrook: Algimanto Mackaus knygų leidimo fondas, 1998. I t.: 750[1] p.; II t.: 540[2] p.; 750 p.
