Apie:
Rašytojas Aloyzas Baronas (1917-1980) su savo nemažu kūrybos bagažu - dvidešimt šešiom knygom - visas priklauso išeiviškajam mūsų literatūros sparnui, nes ten jo kūrybinis kelias prasidėjo, ten ir pasibaigė. Parašė trylika romanų, penkis novelių rinkinius, humoristinių eilėraščių, knygų vaikams, dvi monografijas. Dabar Lietuvoje išleistas romanas Sodas už horizonto (pirmas leidimas 1955 m.) rašytojo biografijoje yra šešta knyga, trečias romanas. Tačiau leidėjų pasirinkimas neatsitiktinis. Sodas už horizonto buvo laikoma stipriausia pirmojo kūrybos dešimtmečio A. Barono knyga. Praėjus pusei šimtmečio galime patvirtinti šio romano gyvybingumą.
Aloyzas Baronas kūrė tris dešimtmečius. Kiekvienas etapas turi lyg kokį savo centrą. Antroji, gerokai aukštesnė už pirmąją viršukalnė yra memuarinis romanas Lieptai ir bedugnės (1961). Tai asmenine patirtimi grįstas, dienoraščiui artimas, nuoseklią chronologiją išlaikantis (veiksmas apima vienerius metus) pasakojimas apie prievartinius sugaudytų vyrų darbus pafrontėje – jie kasa vokiečiams apkasus, šiems traukiantis baigti karo ir pralaimėti savo žemėje. Ne vienu atveju šie atsiminimai yra lyginti su M. Katiliškio Išėjusiems negrįžti, pripažįstant pastarojo pranašumą, aukštesnį meninį lygį. Ir iš tikrųjų M. Katiliškiui A. Barono knyga neprilygsta sintezės jėga, intelektualios minties sklaida ir gelme, charakterių menine įtaiga, stiliaus skaidrumu, struktūros konstruktyvumu. M. Katiliškis pakyla iki istorinės tautos lemties apmąstymų, A. Baronas lieka prie atskiro žmogaus tragedijos karo sūkuryje. Tačiau Lieptai ir bedugnės yra stiprus kūrinys. Abu autorius sieja ironija. Ir viename, ir kitame romane šalia lyrizmo tai yra pagrindinė intonacinė pasakojimo gaida. Ironiška distancija gelbsti nuo sentimentalumo, būtent ji suteikia nužmoginančios karo tikrovės vertinimui egzistencinį matmenį. A. Barono tekstas patrauklus emocijų nuoširdumu, plačia asmeninių išgyvenimų gama, detaliu, konkrečiu ir plastišku vaizdiškumu, atskleidžiančiu autentišką fronto ir užfrontės gyvenimą, mirties siautėjimo košmarą.
Po mirties išėjusios dvi knygos - dar paties autoriaus sutvarkytas novelių rinkinys Trisdešimt istorijų suaugusiems ir bičiulių spaudai paruoštas romanas Mirti visada suspėsi (1981) - ne tik užsklendžia rašytojo gyvenimo ir kūrybos kelią, bet ir tarsi apvainikuoja jį, iškelia autorių kaip savitą gero stiliaus romanistą ir kaip patyrusį trumpos klasikinės novelės meistrą.
Bibliografija:
Žvaigždės ir vėjai : novelės. - [S.l.] : Venta, 1951. - 238 p.
Šviesa ir kelias : prelato Igno Albavičiaus gyvenimo ir veiklos bruožai. - Chicago, 1954. - 155 p.
Mėlyni karveliai : apysakaitės jaunimui. - Chicago : Terra, 1958. - 71 p.
Vėjas lekia lyguma : romanas. - Chicago (Ill.) : Lietuvos atgimimo sąjūdis, 1971 (Chicago (Ill.) : "Draugo" sp.). - 177 p.
Išdžiūvusi lanka : novelės. - Chicago (Ill.) : [s.n.], 1970 (Chicago (Ill.) : "Draugo" sp.). - 233 p.
Mirti visada suspėsi : romanas / sp. paruošė A. Barono bičiuliai. - Chicago (Ill.), 1981. - 264 p.
Daiktai kasdieniniai : eilėraščiai. - Chicago (Ill.) : Baronienė, 1985 (Draugo sp.). - 71 p.
