supratau turi savybę pritraukti bepročius, lytinių santykių maniakus, prostitutes ir klimaksines aukas.

Ar ne metas kurti prozos svetainę, į kurią poezija nebūtų įleidžiama. Nes dauguma šios svetainės vartotojų, prisidengę neva kuriama poezija (nors iš tikrųjų iki poezijos ten kaip iki Mėnulio), mezga čia pažintis, bendrauja, mylisi ir kitaip neleistinai santykiauja, kas prieštarauja rimtajai kūrybai, kurią čia atstovauja vos vienas kitas autorius, tame tarpe ir šios diskusijos temos kūrėjas.
Teatleidžia man Maironis.

Ką pagalvojo Svoločius?

Kai pagalvojo Svoločius.

Kaip pagalvojo Svoločius.

Kaip gera, pagalvojo Svoločius.

Kaip gera būti, pagalvojo Svoločius.

Kaip gera būti Svoločiumi, pagalvojo Svoločius.

Kaip gera būti Svoločiumi, pagalvojo Svoločius ir nušoko nuo tilto.

Taip atsitiko, kad pateko Svoločius netikėtai į Gedimino prospektą. O ten mugė, taip pat ir knygų. Labai lėtai perėjo Svoločius visų leidyklų palapines, ieškodamas savo raštų.
"Turbūt dar neišleido", - galų gale susiprotėjo rašytojas ir nusiminęs paliko šventės vietą.