Черный ворон,черный ворон,
Что ты вьешься надо мной?
Ты добычи не дождешься,
Черный ворон, я не твой!
Ты добычи не дождешься,
Черный ворон, я не твой!

Что ж ты когти распускаешь
Над моею головой?
Иль добычу себе чаешь?
Черный ворон, я не твой!
Иль добычу себе чаешь?
Черный ворон, я не твой!

Отнеси платок кровавый
К милой любушке моей.
Ей скажи — она свободна,
Я женился на другой.
Ей скажи — она свободна,
Я женился на другой.

Калена стрела венчала
Среди битвы роковой.
Вижу, смерть моя приходит, —
Черный ворон, я не твой!
Вижу, смерть моя приходит, —
Черный ворон, весь я твой...

ir nešiosiu tave visą gyvenimą ant rankų...

visko pradžia - naktis
ir pabaiga -naktis..

visko pradžia - naktis
ir pabaiga -naktis..

Kai prabyla ruduo
ryto pašąlu skleidžias dirvonai...

1. skrydis

matyt iš viršutinio
aukšto pro balkoną
į dangų žolėje
akmens greičiu

geltona papūgėlė
„švilpt“.

2. minčių šernai

ramu taip galvoje
siūbuoja bulvienojai

kol vieną rytą vos
prabudus:

girdžiu kaip knisa.

3. paukštynas

mieloji kai skaitai kitų eiles
prileidi iš burnos
lakštingalų
bei kanarėlių
kai pasakoji
savo sapną -
gulbių priplasnoja

bet man labiausiai - vakarais
prie virtuvinio stalo
prikalbėti žvirbliai.


4. vakaro versija

per dangų atplaukia
žvaigždėta papilve
didysis šamas.

5. virsmas

apsniukęs rytas
pamiškėj

ir vilko pėdsakai
pavirtę
rausvom vilkimo žymėmis.

tiksi laikas. ne mano naudai. ne tavo laukimui. ne mudviem...

Ankstyvas mano rytas.
O tu miegi, kai sniegenos sušąla.
Pražilo gluosnių šakos- į jas geniai kalena.

ankstyvos mano mintys
ir ta žiema prie kelio...

tik ruduo
ir tik lašena-
žalias kelias debesų,
mano žąsys iškeliavo,
tavo mintys be namų.

bėgsiu vėjų sustabdyti-
išbaidyti vėl žirgai,
šlapia, kelio nematyti,
gal ir vėl apsirikai-
kad ruduo, kad lapai šnara,
kad širdis purvu drėbta-
kad šalikelės sušalo-
vasarėlės pabaiga...

Tik laikinumas ir tyla, tik vaiko juokas-
apyaušris žavus, girdėtas klyksmas,
parduočiau ranką kažkurią,pramerkčiau rytą-
bet nesvarumas šerdyje ir miglos kitos.

Šunis paleisčiau iš narvų- nurimtų kauksmas,
drobės maišelį nesvarbiu laikyti imčiau,
tik akmenėlius, ir mintis, ir mažą širdį
išberčiau paryčiais- išbertas mirčiau.

Toli, tolyn luotelis mano neštų-
į seklumas paklydęs atsiremtų,
kur neskaidrumas vandenų tik žuvys guostų-
akis pramerkęs dangų guosčiau, guosčiau..