Tik laikinumas ir tyla, tik vaiko juokas-
apyaušris žavus, girdėtas klyksmas,
parduočiau ranką kažkurią,pramerkčiau rytą-
bet nesvarumas šerdyje ir miglos kitos.

Šunis paleisčiau iš narvų- nurimtų kauksmas,
drobės maišelį nesvarbiu laikyti imčiau,
tik akmenėlius, ir mintis, ir mažą širdį
išberčiau paryčiais- išbertas mirčiau.

Toli, tolyn luotelis mano neštų-
į seklumas paklydęs atsiremtų,
kur neskaidrumas vandenų tik žuvys guostų-
akis pramerkęs dangų guosčiau, guosčiau..