Šiandien mėgaujuos ramybe.
Stebiu tuos kas bando šmaikštaut.
Juntu, kad kažkas nusitaikė paleisti strėlę.
Tiesa, kad kažkas sukniso mano dieną. Ne tokios tikėjausi.
Einu į priekį negalvodama apie praeitį.

Suvertinau vakar. Nors balsas bereikšmis. Tiesiog kažkas nenori bendrauti.

Jei jau ryžausi ir sutikau naujus išbandymus priimti kaip mestą iššūkį sau. Tai ir einu iki galo. Bandau ko nebandžiusi.
Šią vasarą man daug tokių išbandymų.

Vienas žmogus manes paklausė ar aš drąsi. Tą kart aš pasimečiau. Kažkiek nusisukau ir pradėjau kalbėti kažką apie besikeičiančią nuotaiką. Kuo toliau tuo labiau pradėjau šį klausimą sau uždavinėt. Bet juk svarbiausia kur drąsi? Kur jos reikia tos drąsos? O dabar jau galiu drąsiai atsakyti pati sau.

Aš drąsi kaip erelis, išskleidęs sparnus.
Aš skrendu nebijodama kristi.
Aš lendu stačia galva į ugnį,
Aš neriu į giliausią upę.
Nebijau aš sudegt,
nei nuskęst.

Tegul loja šuva ką tik nori.
Mano pusėj tiesa ir šviesa.
Užsimerksiu aš pykčiui,
užsimerksiu šešėliams.

Laukiu

Kai peržengtos jau visos ribos.
Ramybė grįžta atgalios.
Stebėsiu aš nedrąsiai
kai siela dar kovos.

Dar vienas žingsnis ir tuoj perlipsiu visas ribas.
Žinau kaip tingiu skaityti prozą, o tuo labiau ilgą. Teks prisiversti perskaityt po kelis kartus.
Tebūnie tai iššūkis pačiai sau. Nors jausmas, lyg būčiau išprievartauta. Bet nesitrauksiu.
Einu pirmyn atlaikydama visus juokelius. Žinau, kad kažkas stebi per padidinimo stiklą mano kiekvieną veiksmą, kiekvieną žingsnį. Bet aš ir nesislepiu. O gal turėčiau?

Akimirkos mirksnis.
Žaibo greitumu apskrieta
Jūros pakrantė
ir likęs galvosūkis. 

Štai kada suprantama, kad gyvenimas duoda užduotis, kurias privaloma atlikti. Kad tai jau nebežaidimas. Ne koks nors nuotykis,
kad tai rimtesnis gyvenimo yvykis.
Ir ne taip lengva nusimetus baimės skraistę tiesti kitam pagalbos ranką kai pati faktiškai nieko neturi apart savo mintis ir idėjas. Tai tik mažutė pradžia galbūt kažkam sukėlusi intrigą. Bet aš ne intrigantė. Aš tik bandanti padėti tiems, kuriems tikrai reikalinga pagalba. Tikiuosi man tą dieną pavyko padėti bent vienam žmogučiui.

Kad ir kaip ten visos mintys bėga link Jūros.

Kai grįšiu būsiu atidesnė. O dabar dar pati blaškausi.

Šiandien kažkas su manim linksmai pasisveikino. Būtent tuo metu kai dėdės ant zelikio šildo savo užpakalius. Taip bus labai užimta vasara.
Gal ir gerai.
Kažkas bandė juokauti užsakydamas gimtadienio eilėraštį. Tarsi tai būtų įmanoma? Galiausia pavargo tampyti savo balsą ir prisipažino, kad skauda gerklę nuo išsidirbinėjimo.
Taigi. Juoktis sveika.

Išeinu atostogų.
Vasaros cezoniniai kurortai kviečia.
Jų privalumai:-
1. Aktyvi mankšta strėnoms.
2. Nemokamos soliariumo paslaugos.
3. Sveikas maistas.

Kai užsimerksiu pradėsiu sapnuoti kažką tokio labai, labai...

Ir visai nesvarbu kelinto amžiaus krizė.