Atrodo šie metai bus ramūs visokiom prasmėm.
Svarbiausia į viską žiūrėti ramiai. 
Nekreipti dėmesio į vykstančias nesamones. 
Nenusiminti jei nieko nelaimėjai. 
Nieko tokio jei praleisti renginiai ar konkursai. 
Juk tai tokie nesvarbūs dalykai. 
Nėra nieko svarbesnio už žmogaus ramybę. 

****************************************************

Pasipuošė žaliaskarė princesė balto sidabro suknele. 
- Tik nekirskite manęs. Man čia taip gera tarp baltakamienių sargybinių beržų.
Medkirtys pasigrožėjo jos žavesiu ir nuėjo gilyn į mišką. 
-Ne tavęs juk čia atėjau.  Man reik tik sausuolių, vėtrų išvardytų malkoms.

Nieko nėra geriau kaip šaltą žiemą tūnoti namuose.

Žiema atėjo.

Kai nebūni- kur norėtum,
Būni- kur reikia būti.
Ir nieko čia nepakeisi.
Gyvenimas teka savo vaga. 

*** 
Tai gi per greitai apsidžiaugiau besibaigenčiais lauko darbais. 
Kol tie seni žmonės bus gyvi,  tol ir nešim tą kryžių.  Ir niekas nežino kada atsilaisvinsim.

Nakties žiburėlis, 
Mažytė žvakelė. 
Parodė ji vėlei 
Pas Dievą takelį.

Ir tos bemiegės tamsios naktys.

Paskambink pavėjui. 
Geriau girdėsis. 
Aš verčiuosi ant kito šono.
Bandysiu sapnuoti 
Pavasarį, kai sodai bunda. 
Bet nemiga dažnai
Kelia pagunda...

Tik plast,  lyg lapas,  nutupiu ant tako. 
O spalis man glamonėmis atsako. 
Kai prausia darganos rasom sužibę,
Į lietų rudeninį skverbiasi gėlytė.

Įsimylėjau "Karantiną ",
Ramybės žavesį jame. 
Skridau su vėju į gėlyną, 
Plazdėjo meilė sparnuose.