Tas sudėtingas duonos kelias.
Tie kvapnūs žiedai apsvaigino iki minčių siautulio.
Neeiliuosiu minčių. Lietus viską nuplovė. Liko pumpurai neišsiskleidę. Prisiminimais gyventi smagu. Na ir kas, kad Sūduvos metai. Ne gi dėl to reikia kažkuo pasižymėti? Buvo laikas kai mezgiau, pyragus kepiau ar kitokius niekučius dariau. O dabar tiesiog norisi ramybės. Ramiai sau kuistis namuose, šiltnamiuose, gėlyne ar darže. Ir nesvarbu kas kuo pasižymės. Visada ramiai pasidžiaugsiu kitų sėkme. O pati net nebandysiu jos ieškoti. Kam to reikia? Juk vis tiek niekas nepasikeis. Svarbiausia, kad nustotų skaudėti...
Tik ne mano stiliui dejuoti. Geriau "paskraidysiu", nes vaikščiot kas kart vis darosi sunkiau.
Gražiausios gėlės auga šiukšlyne ar kitose netikėčiausiose vietose. Pavz. ant betoninio tako, ant šiltnamio plėvelės, kartais ant samanoto stogo. Mano tulpės gražiausiai žydi ant tako. Jos gražesnės už tas, kurios gėlyno lysvėje. Niekada nesuprasi iš kur tas gyvybingumas.
Pražydo gegužis spalvotais žiedais.
Jausmai čia ir mintys naujai atsiskleis.
O jei aš užtrukčiau, ir būtų vėlu?
Skubėti nemoku su daugel darbų...
Tas pavasaris, lyg burtininkas. Tai vėjas, tai lietus, tai saulė pro kampą ar sniego gūsis krenta. O aš vis skraidau savo minčių sraute.
Po galais, juk tai stovėjimas vietoje. Žinau, kad nieko nepakeisiu. Tokie tie metų laikai.
O pomidorai vis labaiu stiebiasi. Štai ir trečias šiltnamis atsirado. Supratau, kad auginti pomidorus yra geriau negu rankdarbiais užsiimti. Taip ir numečiau viską į šoną. Palikau krūvą siūlų kamuolių, kai ką nebaigtą, kai ką nepradėtą. Nelinksta rankos prie rankdarbių. Atsimezgiau. Nors tebestovi jų paroda Facebooke. Ir kiek daug laiko veltui praleidau megzdama. Truputį per vėlai atsivėrė akys.
Ir jei neskaudėtų aš dar daug nuveikčiau...
Kol yra laiko galima ir čia pasižvalgyti.
Tikrai taip. Ir nieko čia nepakeisi.
Šiandien susiporavo mano mintys.
***
Aš taip ir negalėjau ištarti to žodžio noriu.
Nors degte degė skruostai raudoniu.
Tiek metų išlikęs šiltas prisisiminimas.
O aš vėl lyg toji paauglė, kuri bijojo
Būti savimi
***
Aš prisimenu tą melsvą žvilgsnį,
Tą švelnumą tavuose delnuos.
Baltas garbanas ir skruostus,
Nudažytus vakaro žaros.
Nemėgstu melagių,
Bet jų juk yra.
Kam skauda ar gelia
Jie juokias tada.
Aš skausmą pakelsiu.
Pakilsiu ir vėl.
Melagiams per nosi
Suduosiu strėlėm.
Nemėgstu melagių,
Bet jų juk yra.
Kam skauda ar gelia
Jie juokias tada.
Pavasariu džiaugsiuos.
Melagiai kentės.
Nes aš nenutūpsiu
Ant melo peties.
Nemėgstu melagių,
Bet jų juk yra.
Kam skauda ar gelia
Jie juokias tada.
Aš skausmą pakelsiu,
Ištversiu kančias.
Melagius likimas
Į pražūtį neš.
1 ---
7 ---
10 11 12 13 14 ---
21 ---
28 ---
35 ---
42 ---
49 ---
54[iš viso:
536]