Plaštakė skrenda į šviesą ir nusileidžia ant ištiesto delno. Žybsint Kalėdų eglučių lemputėms svajoja apie ateinančius Naujuosius metus. MINTIES SKRYDIS atrodo toks stiprus, toks galingas. 

***
Parnešime saulę ant savo sparnų,
kai mintys plasnoja vienodu ritmu. 
Įžiebsime žvaigždę svajonių šaly -
juk esam draugai amžini.

***
Kai už lango siaučia vėjas,
o į stiklą beldžiasi lietaus lašai
ryto sapnas apkabina
pabučiuodamas karštai.

LABAS RYTAS.

***
Už metus kupinus staigmenų,
už tai, kad buvote kartu,
už viską, viską ką turiu
nuoširdų ačiū aš tariu.

Tokį kuris būtų kasmetinis, prieš šventinis.

Skrydis - tai ne tas, kai sparnai plasnoja.
Skrydis - kai dvasia pakyla aukščiau.
Kai jautiesi lyg būtumei rojuj.
Juk svajonę aš jau pavijau.

Gal tik vieną.
Tik mažą mažytę.
Širdyje
Aš dar noriu skraidyti.

Vėjas mintis skraidina.

Rugsėjo 23 d.  18.00 val. 
Vilkaviškio rajone,
Gražiškių bendruomenės namuose
vyks pirmosios knygos MINTIES SKRYDIS pristatymas.

Programoje dalyvauja dainininkė Lilijana Ablėnaitė ir svečiai iš Gruzijos.

Pradėjo rašyti ir savo užrašus.

Jaučiu kaip šią akimirką Tau skauda labiau nei bet kada. Atrodo tai buvo tik sapnas. Ir tas stiprus riksmas pažadinęs iš miego dar ilgai skambės ausyse.
Žinau, kad jei būčiau anksčiau sureagavusi į sapną būtų buvę galima to išvengti.
Sakysite išprotėjau? Ne. Ir nesu aš jokia šamanė, nei ragana, nei būrėja.
Bet yra kaip yra.
jaučiu tai ką jaučiu ir nieko negaliu padaryti...

TARP RANKDARBIŲ IR POEZIJOS UŽGESUSIAM ŽIBURĖLIUI ATMINTI

Platus takelis ir gilios pėdos
dar ilgai drieksis Tau išėjus.
Tos kojinės. Jos tokios šiltos.
Ir Tavo rankos ilgai dar šildys.

Prisilietimas mielas ir šmaikštūs žodžiai
kai kam juk kelią ateities parodė.
O šiandien byra ašara gaili.
Tu išeini. Jau išeini į Dievo sodą.

Žydėsi ten neužmirštuolės žiedu,
spindėsi žvaigždele danguj.
Platus takelis ir gilios pėdos
dar ilgai drieksis Tau išėjus.

(Skirta Birutei Pavlovienei )
Renalda Mačiulskienė

------------------------------------------------------------ -----------------------

Buvau ir aš jos aprašyta,
nekartą buvome greta.
Su rankdarbiais išsirikiavę
kai buvo mugė, paroda...

#@#@#***#@#@#

Ašai pavasarį pajutus keičiu veido spalvą.

Tik nesakyk, kad Vasaros ne myli
Ir patylėk šį vakarą.
Tyliu ir aš, kaip pilkas debesėlis.