Snūduriavo snaigė pievoje. Saulės nuglostyta pavirto lašu. Višta eidama per kiemą kapt lašą ir kudakuoja:-
- Velykos artinas. Vėl visus kiaušinius numargins. Ką reiks perėt?

Žingsniuoja Pavasarìs per sniegą skaičiuodamas žingsnius. Žiūri į dangų , stebi vis dar žybsičias žvaigždes. Jos vis dar žiba tarsi akys elgetos, kuri eina per pasaulį iškėlusi trispalvę galvą ir vis kartoja kaip čia pas mus gražu. Bet ar matei tą grožį? Ar matei to grožio realybę? Ar žinai tos elgetos vardą? Vėjas iš kažkur atpūtė garsiai šaukiant-
L......!

Kai atsėdi 20 metų namuose ir staiga nusprendi, kad artėjant link senatvės reikia padirbėt. Toks keistas jausmas vėl sėstis į mokinės kėdę kai tau stuksi 45-ji. O rodos dar taip neseniai buvo 17. Dar prisimeni kai draudė pasilikti. Ir žinai, kad visą tą laiką gailėjaisi, kad išėjai. Ir štai vėl čia bandai įsitvirtinti iš visų likusių jėgų. Lakstai nuo vienos operacijos prie kitos, lyg bandomas triušis. Ir vis tos paradinės siūlės. O koks skirtumas mezgėja ar siuvėja būti?

Bet štai kas-  dabar matau kaip yra diskriminuojami žmonės, kurie ateina iš biržos ir kurie be biržos.
Deja tokių kaip aš birža nepriima. Ir tik laikas atsakys tai pliusas ar minusas.

Taip gera tyliai stebėti tylą,
tyliai skaičiuoti dienos rekordus.
5,6,7,...16 .
Jungiasi trispalvis žvaigždynas.
Stop. Pavargau.
Perskridau visas mintis,
iškračiau visus likučius,
apverčiau stalčių prisiminimų.
O iš ten išniro trys širdys,
trys gražiausios spalvos
ir TU... 

-----------------------------------------------
O Tu vis tiek išliksi MEILĖ

Žiemos takais, takeliais.
Pati gražiausioji diena.
Kai saulė šypsosi pro ūsą
per lauką bėgdama.

O kas gali susilaikyti tokią gražią dieną nebėgioja po saulėtą pusnyną, neišsitraukią foto aparato ir negaudę dienos spindėjimo?

Tik vakaras ir temstanti naktis
tą saulės šypseną paslėps.
Išnirs kažkur, aukštai žvaigždė,
pagauta žaismingame žvilgsny.

Žvakutės vis dar žybčioja.
Tolumoje vis dar girdisi kaip kažkas šaukia :-
LAISVĖ!

O kiek kartų gimė laisvė? Skaičiuoja datas ir mėnesius...
Sausio 13, vasario 16, kovo 11...

O kas toliau?...

Nuo šiandien padedu tašką praeičiai. Uždarau duris ir einu į ateitį nesidairydama atgal.
Kiek galima pakęsti psichologinį smurtą?
Prie Kūčių stalo susėdus veidmainiškai šypsotis ir apsimesti kokie esam laimingi?
Po Naujųjų sutikimo girdėti kokia esu nekenčiama:-
- ilgai čia sėdėsi? Kad tavęs čia nebūtų. 

Nusprendžiau. Manęs nebus.
Daugiau jokių skorpionų mano gyvenime. Jie patys bjauriausi sutvėrimai.

Kai Naujieji tampa dviguba švente.
Naujieji tai krikštatėvio 70 jubiliejus. Kai šurmuliuoja prie vaišių stalo giminaičiai.
Ne kiekvienus Naujuosius galima sutikti Rašyk.lt. Tačiau pirmasis rytas kodėl gi ne. Kai visi dar miega. Ilsisi tylus dangus po naktinio fejerverkų poškėjimo. O ir pernykščio sniego nebeliko. 

Tad gerų 2018 metų.

Aš ne Dievas ir ne fėja
ir ne kokia tai būrėja.
Kartais būna prišaukiu
ir stebuklą iš delnų.

Vėl kylu ir vėl skrendu
į padangę debesų.
Nesvarbu, kad vėjas siaučia.
Sparnai naują meilę jaučia.

Išturėjau aš snieginį juoką.
Meilė tirpo žvaigždžių šviesoje.
Buvo juokas ne juokas.
Aš be galo mylėjau Tave.
Klausinėjai manęs, lyg pašėlęs.
Kuo tikiu? Kuo šiąnakt gyvenu?
Aš kilau į žvaigždėtą padangę
Ir vis laukiau Tavų klausimų.