Kai žvaigždės pradeda byrėti
Sparnai suplazda ir kyla, kyla...
O, dangaus platybe, kokia tu didelė...

Laikas, kai galima blaškytis. Skaityti, rašyti, kurti ir kitokias nesąmones daryti. Taip ateina žiema palikdama už baltų durų rudenį.

Neskubėti tyliai į naktį.
Įkvėpti vakaro.
Ramiai laukti ryto.
Juk niekas nevyksta greičiau už galimybes.
Ne pavydėti, o džiaugtis kitų sėkme.
Ne tas didis, kuris per kitų galvas lipa.
Didis yra tas, kuris žino kas yra svarbiau.
Praleistos progos tai tik smulkmena.
Jų bus dar ne viena.

Paknopstom per dirvonus,
Per išdžiūvusią žolę,
Bėgo vasara oriai,
Žiedais dar mojuoja.

Pailsau. O, lietau!
Ačiū tau!

Taip poetiškai lyja
Gegužinis lietus.
Lyja posmais į širdis,
Į sielos namus.
Sklendžia čiulbesio aidas
Paukščių čirškiančių
Kloniais, gatvėmis, salėje.
Taip poetiškai lyja...

Nedalyvauti poezijos pavasariuos, nes jie nepritaikyti pavasario darbymečiams kaime.

Rid rito kiaušinį
Nuo kalno zuikelis.
Ateina Velykos
Bus linksma vaikeliams.

Rid rito kiaušinį
Į kalną Velykų bobutė.
Į kalną nekilo.
Atgal nusirito. 

Rid rito. Capt zuikis,
Pagavo į glėbį .
Pakalnėj Gražiškių,
Bažnyčios papėdėj.

Rid rito. Taip laukiam
Velykų šventų.
Margais margutėliais,
Mažų, didelių.
Prikelkime džiaugsmą kartu!

Siautėja naktis.
Sutemas perskrodžia signalas.
O jei dabar neužmigsiu?
Jei vėl lig paryčių klajosiu minčių labirinte?

*********************************************
O, naktie naktele...

Siautulingai įsiaudrino saulės spinduliai.
Ką jau ten vakaras žada...
Ne varpose, ne varpuose ir ne  varpinėse esmė  pavasario šėlsmo.