Tolerancijoms nėra ribų.
Įsileidžiu. Na tegu.
Tyliai baksteli.
Alio!
Išgirdau.
Ne padėjau.
Išklausiau žodžius.
Sugeriu kiekvieną garsą.
Negaliu kitaip daryti.
Reik visus man
Išklausyti.
Aš
Ta meilė,
Ta vilties ugnis,
Kuri užkuria jausmų pirtis.

Naktinis vėjas stūgauja už lango.
Ar tai ne tavo geismo aimana?
Regėjau viesulu kilai į dangų,
Lyg išsiveržusi ugnikalnio lava.

Kai tryliktą jau spendžia spastus,
Penktadieniui atsiveria būtis.
Iš karantinų rūksta gandas,
Lyg dūmas, pilnatis.

Įpyniau tris spalvas į gėlę.
Žydėki vėjuose laisva.
Skiriu mažytę dovanėlę,
Brangi Tėvyne Lietuva.

O man taip gera būti savimi.
Kalbėti tiesą ir tiesiai.
Dabar man nesvarbu ką pasakys
Ir kokią nuomonę turės žaltys.

Šiandien esu savim ir ta tikroji.
Plaštakė mylinti ir mylimoji.
Galiu skraidyt aplink visus ramiai
Nebaisūs jokie piktliežuviai.

Jei klausi kam čia ir ir kodėl.
Esu savim - todėl.
Kada kiti prie to pripras.
Žinosiu. Tik taip galiu surast.

O tu tikriausiai jau žinai,
Koki toliau nakties planai?
Jei nesimiega, tu nelauk.
Akies mirksniu Plaštake šauk. 

***

Rytas budina saulėtais pirštais,
Spragsi meilė šiltuose delnuose.
Dar garuoja kibirkščiuojančios aistros
Įsileidę į sapną begėdį tavę.

Laukiu vasaros karštos,
Kad skraidyčiau lankose.
Kad po žiedus rinkčiau,
saulę į kasas įpinčiau.

Man šypsotųsi drugiai
Nuoširdžiai ir nuolankiai.
Aš Plaštakė ta lankų
kur tik noriu , ten skrendu.

Šiltus bučinius renku.
Negalvokit, nepiktai.
Man patinka tik drugiai,
Kai pamirksi atvirai.

Man suvirpa net sparnai.
Kai aš drugį pamatau
Noriu jį priglaust arčiau
ir paglostyti sparnais.

Taip iš ryto, kas diena,
Ieškau jų aš vis viena.
Aš Plaštakė ta lankų,
kur tik noriu ten skrendu.

Man nereikia
Apgaulingų akių.
Man tik reikia
Tavo žodžių švelnių.

Man nereikia
Tavos praeities.
Man tik reikia
Bendros ateities.

Man nereikia
Žinoti kas buvo.
Man tik reikia
Galvoti kas bus.

Man nereikia
Suprasti, kad klystu.
Man tik reikia
Matyti kur slystu.

Man nereikia
Tavų milijonų.
Man tik reikia
Tavo jausmų.

Man nereikia,
Kad būtum tik mano.
Man tik reikia,
Bendrų pamatų.

Man nereikia,
Kad skelbtum pasauliui.
Man tik reikia,
Kad mane pripažintum.

Man nereikia
Kad keltum į dangų.
Man tik reikia
Kad matytum šalia.

Ne kas dien,
Ne kas naktį.
Tik nors kartą
Aistringam sapne.

O tu ateik!
Su pavasariu,
Su baltu žiedu,
Su klegesiu kovų!

O tu ateik!
Su saulės spinduliu,
Tarp krokų žydinčių.
Ateik - kviečiu!

O tu ateik!
Žibuoklių saujom
Nešinas laukais.
Lig saulė nusileis.

O tu ateik!
Su pumpurais,
Beržų sulos
Ąsočiais sklidinais.

O tu ateik!
Kai liūdesys suspaus,
Kai kauks širdis
Ir niekas nebelauks.

Mes valgėme kasdienę duoną,
Šypsojos akys ir širdis. 
Atriekusios po meilės riekę 
Dalinomės jos trupiniais.

O duona ar gi ne iš meilės?
Ar ne iš tavo vargstančių delnų?
Kurie kas vakarą priglaudžia
Po šiltu meilės sparneliu. 

#eilės, #meilė, #kūryba, #poezija #plaštakė, #duona

Atnešiu tau delne
Mažytę laimės žvaigždę.
Lai žalią šaką puoš
Ir džiaugsmą dovanos.

Atnešiu tau delne
Lašelį savo meilės.
Lai vakaras joje
Pavirsta laime.

Atnešiu tau delne
Truputį šilumos.
Lai šaltis vakarais
Nebus stiprus.

Atnešiu tau delne
Mažytę viltį
Tavoms svajonėms
Lemta išsipildyt.

Atnešiu tau delne
Spalvotą sapną.
Kur meilė, šiluma
Lig ryto šneka.

Atnešiu tau delne
Mažytę laimės žvaigždę.
Lai žalią šaką puoš
Ir džiaugsmą dovanos.

Atnešiu tau delne
Lašelį savo meilės.
Lai vakaras joje
Pavirsta laime.

Atnešiu tau delne
Truputį šilumos.
Lai šaltis vakarais
Nebus stiprus.

Atnešiu tau delne
Mažytę viltį
Tavoms svajonėms
Lemta išsipildyt.

Atnešiu tau delne
Spalvotą sapną.
Kur meilė, šiluma
Lig ryto šneka.