Rašyk
Eilės (71898)
Fantastika (2158)
Esė (1687)
Proza (10307)
Vaikams (2454)
Slam (47)
English (1088)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 18 (3)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





2014-01-25 14:25
RenapoezijaPlaštakė

Taip gera, gera ,kai kitam gera. Net ir tada, kada pačiam sunku.

Ir aplanko keistas jausmas.
Gal tai burtai ar kerai?
Tuo pačiu metu jie susikibę
liūdesys ir džiaugsmas
rungtyniauja viduje manęs.

Kai plasnoju aš laukais svajonių,
šypsena save apdovanoju.
Kai skrendu arčiau savų draugų
džiaugsmą širdyje randu.

Vos tik peržengiu namų duris
vėl aplanko liūdesys.
Rieda ašaros per skruostus.
Niekas jų jau nebešluosto.
2014-01-21 21:18
RenapoezijaPlaštakė

...

Kai šaltukas nosį žnaibo,
akys ieško šilto žaibo.
Rankos malkas čiupinėja
ir į pečių dėstinėja.

Ko tu žiopsai po galais?
Nešk šilumą čionai.
Per naktelę man bus šalta.
Gal užklosi patalais?
2014-01-21 13:24
RenapoezijaPlaštakė

...

Aš gyvenu tavim.
Nėra tos nakties,
kad akys užsimerktų.
Jos tarsi budėjime.
Ir mintys nuolat kviečia.
Sugrįžk į gyvenimą.
Stokis ir kurk toliau.
Stebink savo talentais.
Tu esi tam sutvertas.
2014-01-20 20:41
RenapoezijaPlaštakė

Taip gera, gera ,kai kitam gera. Net ir tada, kada pačiam sunku.

Taip gera, gera ,kai kitam gera. Net ir tada, kada pačiam sunku.
2014-01-19 17:29
RenapoezijaPlaštakė

...

Tu ne mano,
aš ne tavo.
Tiktai mintys
daro savo.

Lyg vaiduokliai
jos ateiną,
dovanoti mums
sapnų palaimą.
2014-01-17 19:57
RenapoezijaPlaštakė

Įkritau

Senokai ten buvau.
Ėmiau ir šiandien įkritau.
Kapsčiausi, kapsčiausi.
Dairiausi, dairiausi.

Atgalios kelio neradau.
Pritrūko aštuonių kojų,
kurias galva vedžiojo.
Bet dar yra rankos...
2014-01-17 08:33
RenapoezijaPlaštakė

Gimtadienio atvirukui

Kad lankytų sėkmė ir idėjos
šiai dienai dar tik prasidėjus.
Šypsotųsi laimės žiedai.
Ne tik šiandie, bet ir amžinai.
2014-01-16 08:40
RenapoezijaPlaštakė

Toks gyvenimas. Jis kaip variklis. Bet gal čia dialogas?

Mes išgalvojam gyvenimą
Ir ne kitiems, o sau -
Didžiulę laiko naštą
Nešamės ir sakom pavargau
Metus, nuskendusius laike
Telieka tiktai prisiminti
Ir kartais tą atsimenam jau ne visi
Juk čia atėjom nešini vilties
O gal įgytų nuoskaudų pilni,
Kantrybės trupiniai telikę
Kur mintys vietos neberandą
Dar sąžinė lyg smuikas griežę
Nurengus kūną šaltyje
Mes šaukiam rėkiam, esam savimi
Bet kur tau savimi ?
Jai viduje tik nerimas puotauja
Jis juk maitinas viltimi
Kuri numiršta paskutinė.
(Aidas K)

...

Ir čia prabyla talentai kiti.
Nerėkiam. Nešaukiam.
Tik esam savimi.
Likimas groja mums savaip.
Kiekvienas pasitinkam jį kitaip.
Viltis nemiršta.
Nesakyk.
Jinai gyvena nuolatos.
Ji čia,
dabar
ir visados.

...

Tikiuosi tuneliai
tavęs nepaklaidins.
Aistra gyvenimui
čionai vėl sugrąžins.

Neleisiu aš išnykti Tau.
Tik tavyje aš gėrį atradau.
2014-01-15 10:07
RenapoezijaPlaštakė

Širdis plius širdis lygu meilė.

Meilė šešėliuose skęsta.
Ir žodžių upėmis garma tolyn.
Kas sakė, kad meilė laisva?
Netikėk. Taip nebūna.

Kas myli tas žino kas tai.
Širdis plius širdis lygu meilė.
Tokia tai tiksli matematika.
O jūs gal skaičiuojat kitaip?   

Jeigu jau dvi širdys tai ir vadinasi meilė. Ir aplamai ką jūs apie tai suprantat?

Jūs gi nežinot kas yra Angelas.
Nežinot kodėl jis liūdnas.
Nežinot ir kada jo širdis kraujuoja.
Juk jūs neturite jo sparnų.
Ir niekada nesuprasit kaip jis jaučiasi kai tuos sparnus kas nors nulaužia. 

...

Ir štai išsiskleidžia sparnai,
kad neštų Meilę amžinai.
Švelniu sparnu tave paglostys.
Pakilk ir tu su jais kartu.

Viršum svajonių debesų.
Tik tai tave aš ten kviečiu.
Ir jei nukristų plunksna,
pagauk ją ir laikyk tvirtai.

Kas Meilės plunksną
rankose turės,
tas Meilės  medų kopinės
iš tos saldžios...
2014-01-14 18:35
RenapoezijaPlaštakė

***

Pabarsčiau aš snaigių
ir laukai nubalo.
Taip gražiai atrodai,
Lietuvėle, mano.

Ne tik mano,
bet visų.
Tiek savų
ir svetimų.

Keista. Kodėl niekas čia neužčiuopė politinių minčių dėl žemės pardavimo? Bet lai bus priimtas kaip ano tęsinys. Tai gi numezgiau aš baltą snaigę, kai dar sniego nebuvo.

Kai nuotaiką temdo rūpesčiai kasdieniai,
kai žiema mums gaili balto sniego,
bandau barstyti aš pati snaiges baltas.
Ir taip baidau užgriuvusias bėdas.

Ir iš akių man kartais byra snaigės.
Net ir tada kai jau kantrybė baigiasi.
Nelieka nieko tik širdies skausmai.
Manoji snaigė šypsos man baltai.

Ji man šypsos ir šypsosis. Ir nesvarbu ką visi pasaulio protai galvoja.


1 --- 4 --- 8 --- 12 --- 16 --- 18 19 20 21 22 --- 24 --- 28 --- 32 --- 34
[iš viso: 332]
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą