Taip poetiškai lyja
Gegužinis lietus.
Lyja posmais į širdis,
Į sielos namus.
Sklendžia čiulbesio aidas
Paukščių čirškiančių
Kloniais, gatvėmis, salėje.
Taip poetiškai lyja...

Nedalyvauti poezijos pavasariuos, nes jie nepritaikyti pavasario darbymečiams kaime.

Rid rito kiaušinį
Nuo kalno zuikelis.
Ateina Velykos
Bus linksma vaikeliams.

Rid rito kiaušinį
Į kalną Velykų bobutė.
Į kalną nekilo.
Atgal nusirito. 

Rid rito. Capt zuikis,
Pagavo į glėbį .
Pakalnėj Gražiškių,
Bažnyčios papėdėj.

Rid rito. Taip laukiam
Velykų šventų.
Margais margutėliais,
Mažų, didelių.
Prikelkime džiaugsmą kartu!

Siautėja naktis.
Sutemas perskrodžia signalas.
O jei dabar neužmigsiu?
Jei vėl lig paryčių klajosiu minčių labirinte?

*********************************************
O, naktie naktele...

Siautulingai įsiaudrino saulės spinduliai.
Ką jau ten vakaras žada...
Ne varpose, ne varpuose ir ne  varpinėse esmė  pavasario šėlsmo.

Na ir kas. Juk ne pasaulio pabaiga.

Žiūriu už lango saulė šviečia.
Pavasaris artėja.
Visur plaikstosi trispalvės širdelės.
Po kojom girgžda baltas sniegas, truputį aptirpęs, bet vis dar galynėjasi su saule.

Išblėso energija. Karpysim širdeles ir įsivaizduosim , kad dar tik įsimylėjom.
Ech...
Bet aš ne karpysiu. Aš tik stebėsiu, kad galėčiau įamžint procesą.