Jei būčiau snaigė nusileisčiau tau ant skruosto.
Ar jaustum bučinį padovanotą?
Jei būčiau vėjas suvelčiau tavo plaukus.
Ar jaustum aistrą tų glamonių?

************************************************************ *************
Mano kūrybinė pauzė vėl įsisuko į siūlų kamuolius. Ilgas procesas tame. Nedalyvauju jokiuos konkursuose. Nematau prasmės varžytis. Juk viską darau ne dėl laimėjimų, dėl savęs pačios.

Jau gruodžio pirmoji. O aš vis dar užimta visokiais bardakiniais biesais. Praleidžiu progas vieną po kitos. Visi metai neimu mezginio į rankas. Kodėl kai vaikai užauga sumažėja turimas laisvas laikas? Ar tai reiškia, kad senstam ir apsukos lėtėja?

Aš niekad, niekad neskubėjau vytis to kas vyksta.
Atrodo veiksmas vejasi mane.
Spalio žiedai pavasarį dainuoja,
Šalnas aplenkę, kelia margas kepures.

***
Lauktas lietus rudeninis
Švelniai migdo blakstienas ryte.
Snaudžia laikas žieduos įsikibęs,
Glamonėja jausmų delnuose.

Laša rudeniu nuotaikos perlai,
Skina obuolius vėjas švelnus.
Krinta žemiškai, švelniai,
Trykšta sultys, skilus perpus.

Rytas yra toks metas kai pro pravira langą skverbiasi dienos šviesa. Kažkam ji atneša viltį ir tikėjimą, kad viskas bus taip kaip norisi, kaip svajoji ir ko tikiesi...

#RenaldaMačiulskienė,

Tai pagaliau gi lyja.
Gaivus rugpjūčio vakaras.
Tai pagaliau gi laisto.
Žiedais rugpjūčio meilė vaikšto.

Kai vasara vejasi rudenį,
Kai degina jausmas stiprus.
Rugpjūtyje noris dar būti
Kol saulė dar šildo krantus.

Į Jūrą norėčiau ybristi,
Ir vytis žuvėdrą, kur krykščia,
Į dangų pakilti kartu,
Žuvėdra, Plaštakė ir tu.


#eilės, #meilė, #poezija, #plaštakė, #rugpjūtis,, #kūryba, #žuvėdra, #Jūra

Nespėjau ir dzin.
Juk ne pasaulio pabaiga.
Tai tik pramoga sielai.
Juk gyvenam ne iš poezijų.

Kuo toliau tuo dažniau pasitaiko ką nors pražiopsoti. Toks jau tas pavasaris. Tik spėk suktis. Gal ir gerai tas karantinas. Bent jau važiuot niekur nereik. Tik seki kalendorių ir dirbi su visom gamtos gėrybėm.

Su pavasariu atgimė mintys.
Sužydėjo pirmieji žiedai.
Aš skubu jausmuose apkabinti
Tavo vienišą sielą labai.

Tos Velykos toks dalykas,
Skrandis pilnas, rankos dykos.
Šventą dieną reik ilsėtis,
Su Dievu šventu kalbėtis.
O kalbėtis kai pradėjau,
Daug kiaušinių aš turėjau.
Pasižiūriu vis į dangų,
Į bažnyčią užu lango.
Vėl į ranką capt kiaušinį,
Mirgu margu Velykinį.
Taip ir vakaras atėjo.
Dievas su manim kalbėjo...

Laukai išdirbti,
Sėja beveik baigta.
Dar liko bulvės,
Nesėta dar morka.

Ir štai Velykos
Jau visai čia pat.
Čiupk kiaušų,
Numargink ir savus.

Tada pabaigsim
Ir sėjos likučius.
Kad tik orų gerų
Dievulis negalėtų.

Mes pasimelsti,
Kad augtų ir derėtų.