Iš tavo rankų valgau duoną.
Ir taip beprotiškai skanu.
Ji kvepia prakaitu tavų delnų
Ir vasarom, ir rugiapjūtėm.
Kvapni, kvapniausia iš visų,
Nes ji iš tėviškės laukų.

***
Kai laiko daug skubėk iš lėto.
Akimirkos sustoja nejučia.
Ir žodžiai į knygas sudėti
Atsiveria nauja minčių versme.

***
Kai siuntiniai pusiaukelėje užstringa.
Tariu aš- labas, ar gali?
Dėžė nuo manęs dar gerokai per toli.
Autobusas tik du kart per savaitę.
Ir "Karantinas" tas žaltys...
O laikas. Laikas juk ne laukia.
Kažkam išlieka paslaptis.
Todėl linkiu aš , mielas drauge,
Pačios gražiausios ateities. 

***
Kažkada ištiesiau ranką, kad matyčiau kaip spindi akys džiaugsmu. Kai angelas prigludo prie mano peties buvo taip gera ir tokia šiluma užplūdo. Žinojau, kad ne veltui. Juk visi veiksmai sukasi ratu ir visos lazdos turi du galus.

Leidžiu laisvai tekėti.
Jei neturiu ką pasakyti tyliu.
Kartais tyla pasako daugiau už tuščią barškėjimą.

Nieko nėra gražiau už du drugelius besimylinčius sniege.

Baltas sniegas nosį bado,
Skrusdėliukas kenčia badą.
Nulipdysim jam žiogelį,
Kad pačirpintų smuikelį.

Štai ir pasirodė sausio sniegas.
Geltonoji švietė saulėtai,
Žalia tarsi Eglė miške,
Raudona kraujais išsitaškė.
Atminimo randai širdyje.

(Nelenktyniauju)

Aš Klausysiu tavo minčių,
Net jei liūdesiu kalbėsi.
Tavo sielą esant šviesią regiu.
Todėl sparną savo ištiesiau.

TEGUL ATEINANTYS METAI ATNEŠA SVAJONĖS!

Gražinkit Mūza .
Ji laikinai pabėgo.
Kalėdos eina.
Aš ieškau sniego.

LAIŠKAS KALĖDŲ SENELIUI
Niekada dar nieko neprašiau
ir Seneliui laiško nerašiau.
Kai buvau maža, dar nedrįsau,
o užaugus pasenau.
Kai esu aš jau sena senelė
sugalvojau parašyti Tau laiškelį.
Tai prašau - padėk,
Seneli, man senai senelei.
Po egle aš noriu rast sveikatos puodą,
o į jį pridėk ir milijoną,
kad galėčiau jį švaistyti ir visiems,
kam trūksta padalyti.
Dar prašau - atnešk man laiko,
kuris niekad nesibaigtų.
O tada prisėsk šalia.
Džiaugsimės viskuo drauge.

® Reanalda Mačiulskienė

Kai akis bado kvietimai, net ir labiausiai užimti neatsilaiko.