Tai pagaliau gi lyja.
Gaivus rugpjūčio vakaras.
Tai pagaliau gi laisto.
Žiedais rugpjūčio meilė vaikšto.

Kai vasara vejasi rudenį,
Kai degina jausmas stiprus.
Rugpjūtyje noris dar būti
Kol saulė dar šildo krantus.

Į Jūrą norėčiau ybristi,
Ir vytis žuvėdrą, kur krykščia,
Į dangų pakilti kartu,
Žuvėdra, Plaštakė ir tu.


#eilės, #meilė, #poezija, #plaštakė, #rugpjūtis,, #kūryba, #žuvėdra, #Jūra

Nespėjau ir dzin.
Juk ne pasaulio pabaiga.
Tai tik pramoga sielai.
Juk gyvenam ne iš poezijų.

Kuo toliau tuo dažniau pasitaiko ką nors pražiopsoti. Toks jau tas pavasaris. Tik spėk suktis. Gal ir gerai tas karantinas. Bent jau važiuot niekur nereik. Tik seki kalendorių ir dirbi su visom gamtos gėrybėm.

Su pavasariu atgimė mintys.
Sužydėjo pirmieji žiedai.
Aš skubu jausmuose apkabinti
Tavo vienišą sielą labai.

Tos Velykos toks dalykas,
Skrandis pilnas, rankos dykos.
Šventą dieną reik ilsėtis,
Su Dievu šventu kalbėtis.
O kalbėtis kai pradėjau,
Daug kiaušinių aš turėjau.
Pasižiūriu vis į dangų,
Į bažnyčią užu lango.
Vėl į ranką capt kiaušinį,
Mirgu margu Velykinį.
Taip ir vakaras atėjo.
Dievas su manim kalbėjo...

Laukai išdirbti,
Sėja beveik baigta.
Dar liko bulvės,
Nesėta dar morka.

Ir štai Velykos
Jau visai čia pat.
Čiupk kiaušų,
Numargink ir savus.

Tada pabaigsim
Ir sėjos likučius.
Kad tik orų gerų
Dievulis negalėtų.

Mes pasimelsti,
Kad augtų ir derėtų.

Atspėkit mįslę šios nakties.
Kokia ji bus po jaunaties?
Balandis skraidžioja aplink.
Einu žvaigždyno aš surinkt.

Spiriuos į klumpę popierinę,
Skrendu lyg fėja sidabrinė.
Į pasaką pasineriu slaptai,
Žvaigždynai šviečia atatai.

Už skliauto ribos jau ybrėžtos,
Netrukus naujas rytas brėkšta.
O ką balandis man atneš?
Įspėkit jūs visas mįsles.

Saulėtas Verbų sekmadienio vakaras.
Rytas liko praeityje.
Kiek susimąstymo ir spėlionių. Bet nėra nieko gražiau už tą akmenį upelio dugne. Ir skaidrų, veidrodinį vandenį.

**************************************

Skaidrumą, ramuma,
Kad net akmenys klauso,
Kaip čiurlena upelio vaga.
Įsibridęs į vidurį stebi,
Kada saulė būdina žemę.

***
Vanduo lyg veidrodis,
Medžių kamienas,
Saulę nuglosto akim.

Lai skrenda dūmu amžinybėn.
Tegu danguj plauks debesim.
Atgims pavasariais paukščiu,
Poezijų giesmės atsiminimuos.

Aš pastebėjau paslaptį tavoj nakty.
O gal tai buvo norai ne slapti?
Gal taip prasideda nauja diena,
Kai po nakties apsisuka galva?

Vėl skamba ausyse melodija,
Kurią klausau kelintą kartą.
Ir kyla noras to jausmo atsigerti,
Sušokti muzikos ritmu skambiu.

Mintim link Jūros vėl lekiu,
Regiu kaip bangos supa laivą,
O vėjas šiaušia tavo plaukus,
Krante saulėlydžio aš laukiu.