Tas grieštas balsas,  bet malonus.  Ir nuotraukos iš prisiminimų.  Didelį pėdsaką mano gyvenime paliko.  O man net nepavyko normaliai sudalyvaut jo atminimo dienoje .

Jei mintys ar žodžiai tavuosius aplenks, 
Nesu garantuota,  kad į mėnulį tavęs neištrems. 
O jeigu žodžius visus išrikiuotum abėcėlės tvarka? 
Kas žino kas pirmas parašė ar ištarė ką.

Lietaus laše taves ieškojau .
Pro ūkanas kažkur slinkai.
Kad taip nutiks aš nežinojau, 
Bet pėdsaką širdy tu palikai.

Mylėti be atsako tyliai išmokau. 
Likimas išmokė ir taip jau yra. 
Mylėti be atsako moku gyventi. 
Priimti kas duota ir eit palengva. 

Nors skauda, nors maudžia
Ar svaigsta galva. 
Mylėti be atsako reikia gyventi, 
Nes kelio atgal nebėra.

Bulvės visos susirinko, 
Net aruodo šonai linko. 
Morkos laukia savo laiko,
O burokai orus skaito. 

Žvaigždės žada gražų orą. 
Linksma bus vaikytis vorą, 
Kai voratinklis akis pagaus,
Bobų vasara ilgai nesnaus. 

Štai ruduo.  Rugsėjo karštis. 
Žydi,  rausta,  braškės susigėdę, 
O agurkai pučias,  lyg priėdę,
Po idorai sprogsta iš pavydo. 

Tai ruduo,  tai saulė šildo!

Ruduo jau atbėga.

Dauginu braškes,  o ios man atsidėkoja

Taip ir neteko sudalyvauti.  Tuo ir skiriasi savaitgalis nuo pirmadienio.

Tai toji diena,  kurios labiausiai laukiu.  Pati geriausia savaitės diena. Savaitės pradžia. Kai visi planai sudėlioti.  O ir autobusai važiuoja.  Tik deja jokių renginių nebūna.  Bet ne tai svarbiausia.  Svarbu,  kad gali daug ką atlikt.

Man tos dienos visos vienodos. Nes kiekvieną dieną reikia valgyt, gamint, kakot, praustis ir miegot.  Tik sekmadieniais visada darbų padaugėja. Ir tai vadinasi šventa diena.