Atspėkit mįslę šios nakties.
Kokia ji bus po jaunaties?
Balandis skraidžioja aplink.
Einu žvaigždyno aš surinkt.

Spiriuos į klumpę popierinę,
Skrendu lyg fėja sidabrinė.
Į pasaką pasineriu slaptai,
Žvaigždynai šviečia atatai.

Už skliauto ribos jau ybrėžtos,
Netrukus naujas rytas brėkšta.
O ką balandis man atneš?
Įspėkit jūs visas mįsles.

Saulėtas Verbų sekmadienio vakaras.
Rytas liko praeityje.
Kiek susimąstymo ir spėlionių. Bet nėra nieko gražiau už tą akmenį upelio dugne. Ir skaidrų, veidrodinį vandenį.

**************************************

Skaidrumą, ramuma,
Kad net akmenys klauso,
Kaip čiurlena upelio vaga.
Įsibridęs į vidurį stebi,
Kada saulė būdina žemę.

***
Vanduo lyg veidrodis,
Medžių kamienas,
Saulę nuglosto akim.

Lai skrenda dūmu amžinybėn.
Tegu danguj plauks debesim.
Atgims pavasariais paukščiu,
Poezijų giesmės atsiminimuos.

Aš pastebėjau paslaptį tavoj nakty.
O gal tai buvo norai ne slapti?
Gal taip prasideda nauja diena,
Kai po nakties apsisuka galva?

Vėl skamba ausyse melodija,
Kurią klausau kelintą kartą.
Ir kyla noras to jausmo atsigerti,
Sušokti muzikos ritmu skambiu.

Mintim link Jūros vėl lekiu,
Regiu kaip bangos supa laivą,
O vėjas šiaušia tavo plaukus,
Krante saulėlydžio aš laukiu.

Ir kiek šis jausmas man pažintas,
Kai klaidžiojau tamsiais nežinobybės labirintais.
Bet tuneliu žengiau į priekį,
Kur skyrės trys keliai sustojau.
Šitoj akimirkoj dvejojau.
Į vieną kelią durys užrakintos,
Į kitą aklina tamsą.
Trečiam toli kažkas galia spindėjo.
Į spindulį aš pasukau.
Ir šaukiant savo vardą išgirdau.
Aš pabudau kai kažkieno ranką
Man pliaukštelė per veidą,
O kita liežuviui manęs dusint neleido.

Tylutėliai, pro šerkšną rytinį,
Pro spindulį ryto dangaus,
Gimsta diena aksominė
Išsiilgusi juoko stambaus.

***************************************************

Ak tas pavasaris viliokas. Jei ne rytinės šalnos bėgčiau kapstytis po besipumpuruojančius gėlynus.

Kiek išdykę kovo vakarai.
Karantinas regis negerai.
Neprieisi apkabint arčiau,
Net jei meilei aistrą pajutai.

Žiba akys už ekrano,
Sieloj kyla uraganai.
Kūnas virpa, bet deja,
Karantinas jo kančia.

Pakentėki dar brolyti,
Per kančias net meilė švyti.
Karantiną atlaikysi.
Meilės vartus atrakysi.

************************************************************ ****************************
Nerėksiu kai smeigsi kuolus į paširdžius.
Neskaudės nė nuo rimbo plakimo.
Mano sieloje saulė tik spindi.
Meilė supas delne. 
Aš regiu -
Ko tu neregėsi.
Aš jaučiu daugiau
Negu tu pajusti galėtum.
Aš myliu stipriau
Ir karščiau
Už tave.
Mano meilė
Ribų nesilaiko jokių.
Ji pulsuoja ritmingai, į taktą.
Kur aukščiausiasis Dievas mus veda.

(M raidės vaizdas tai atsitiktinumas)

Paliesk žodžiu!
Suskambink sielą!
Kad skleistųsi
Pavasaris širdy.

Šiandien skubu
Per samanotą pievą,
Pagaut tave.
O tu skrendi!

Skrendi žodžiu!
Poezijoj raides barstai!
Drugiu plasnoji
Jausmų palaukėj.

O aš vis laukiu!
Laukiu tavęs,
Poezijos dienoj.
Paliesk žodžiu! 

Kad kunkuliuotų
Geismų nata,
Kad veržtųsi
Poezijos aistra!

#PoezijosDiena

Mano rytas - saule nusėtas.
Šypsos pasaka tavo delne.
Mano rytas - sapnų numylėtas.
Nekartosiu kas buvo sapne. 

Mano rytas - minčių traukinys.
Dienoje susitiks su tavim.
Mano rytas - aistrų vėrinys.
Meilėje šiugžda tavo viltis.

Nakties blakstienom vaikšto jausmas,
Paliečia padrikas mintis.
O mintys turi galią prisitraukti meilę
Net iš toliausios laiko atskirties.

Ir nesvarbu kuriam krašte pasaulio
Tu šiąnakt galbūt vienišas jauties.
Žinok mintis galingai skrieja oru
Paliesti paslaptingas liūdinčias akis.

Tetrūksta vieno mažo žingsnio,
Kažkiek į priekį atkakliai ir tiesiai,
Į tikslą, į svajonę ir į jausmą.
Ir ne sapne širdžių plakimą jausime.