Niekas neverbino. Verbuosiu aš.

Saulėtas Verbų sekmadienio vakaras.
Rytas liko praeityje.
Kiek susimąstymo ir spėlionių. Bet nėra nieko gražiau už tą akmenį upelio dugne. Ir skaidrų, veidrodinį vandenį.

**************************************

Skaidrumą, ramuma,
Kad net akmenys klauso,
Kaip čiurlena upelio vaga.
Įsibridęs į vidurį stebi,
Kada saulė būdina žemę.

***
Vanduo lyg veidrodis,
Medžių kamienas,
Saulę nuglosto akim.